- absolūtio
- absolūtōrius
- absolūtus
- absolvo
- absonē
- absonus
- absorbeo
- absorbitio
- absorptio
- absp-
- absque 1
- absque 2
- abstantia
- abstēmius
- abstentio
- abstentus
- abstergeo
- abstergo
- absterreo
- abstersī
- abstersus
- abstināx
- abstinēns
- abstinenter
- abstinentia
- abstineo
- abstitī
- absto
- abstractus
- abstraho
- abstrūdo
- abstrūsē
- abstrūsī
- abstrūsio
- abstrūsum
- abstrūsus
- abstulī
- abstulo
- absum
- absūmēdo
- absūmo
- absūmptio
- absūmptus
- absurdē
- absurditās
- absurdus
- Absyrtus
- abundāns
- abundanter
- abundantia
- << >>
- abstinenti|a, ae f
- Daiktavardis, 1 linksniuotė (taisyklinga), moteriškoji, bendrinis. Skiemenys: LBLBB (5)
- Sirvydas 1642
-
powśćiąganie ſię od czego, Abſtinẽtia vini, &c. Aźuſitureimas nuog ko. - Trzeźwość, Abſtinentia, Błaywiſte.
-
- Jokantas 1936
- abstinentia, ae f [abstinēns] susilaikymas su gen. †vini, †cibi; †abstinentiā vitam finivit mirė badu; Agesilai domum qui intrarat, nullum signum luxuriae videre poterat, contra ea plurima abstinentiae N kuklumas; de provinciali in eo magistratu abstinentia nesavanaudiškumas.
- Kuzavinis 2007
- abstinenti|a, ae f [abstinēns] 1. susilaĩkymas (ā vīnō Ce; vīnī PM); susival̃dymas, savìtvarda; santūrùmas, sántūra C;2. saikingùmas, kuklùmas N;3. dietà; badãvimas; ~ā vītam fīnīvit T jìs mìrė badù;4. med. susilaĩkymas (ūrīnae CA)
- abstinenti|a, ae f [abstinēns]