- abstergo
- absterreo
- abstersī
- abstersus
- abstināx
- abstinēns
- abstinenter
- abstinentia
- abstineo
- abstitī
- absto
- abstractus
- abstraho
- abstrūdo
- abstrūsē
- abstrūsī
- abstrūsio
- abstrūsum
- abstrūsus
- abstulī
- abstulo
- absum
- absūmēdo
- absūmo
- absūmptio
- absūmptus
- absurdē
- absurditās
- absurdus
- Absyrtus
- abundāns
- abundanter
- abundantia
- abundātio
- abundē
- abundo
- abundus
- abūsio
- abūsīvē
- abūsīvus
- abūsque
- abūsus 1
- abūsus 2
- abūtor
- Abȳdēnī
- Abȳdēnus
- Abȳdus
- abyssus
- ac
- ac-
- << >>
- absurd|ē
- Prieveiksmis. Skiemenys: LLL (3)
- Jokantas 1936
ab-surdus 3 (adv. -ē) su comp. ir sup. a) negražiai skambąs, koktus vox, sonus; absurde canere klaidingai dainuoti.b) trop. netinkamas, kvailas, netikęs, niekai absurde dicere; carmen; quam absurdum eum petere consulatum, qui praetor fieri non potuerit; haud absurdum est su inf. S = pagirtina; †cognitu non absurda.
- Kuzavinis 2007
- absurd|ē adv. [absurdus] (comp. ~ius Dig, sup. ~issimē Eccl) 1. nemalõniai, nevỹkusiai (canere C);2. nedar̃niai; netiñkamai; beprãsmiškai; kvailaĩ (dīcere C)
- absurd|ē adv. [absurdus] (comp. ~ius Dig, sup. ~issimē Eccl)