Lotyniškas antraštinis žodis
Tekstas žodyno straipsniuose
  • addūc|o, ere; dūxī, ductum
  • Veiksmažodis, 3 asmenuotė. Skiemenys: LLA (3)
  • Susiję: adductus; addūxī
  • Sirvydas 1642
    • Ciągnę co. Traho, adduco. Tiſiu.
    • Gniewam kogo, Concio iram, adduco aliquem ad indignationem, moueo alicui ſtomachum. Ruſtiuu [Ruſtinu] ku.
    • Hidzę co komu, Faſtidium alicui affero, moueo, creo, gigno, in faſtidium aliquid adduco, tædium alicuius rei facio. Piktdźiu kam ku, pikinu, darau ſupitky [ſupikty], ſupiki pakrutinu.
    • Napinam, naćiągam łuk, etc. Intendo, addu[c]o arcum, &c. Iźtiſiu kilpini.
    • Niepoymuię tego, Non capio, non intelligo, non poſſum ad hoc adduci. Ne permanau.
    • Oćiſnąc ſię ſuknią, Colligere veſtem, adducere togam. Apſiſupu.
    • Przyprowadzam kogo do kąd, Adduco, perduco. priwedu.
    • przywodzę, Adduco. Atwedu.
  • Daukantas 1838
    • Adduco, is, xi, ctum, cere, atwedu, priwedù, parwedù.
  • Jokantas 1936
    • ad-dūco, dūxī, ductum 3
      a) traukti į save, pritraukti, įtempti cum funes comprehensi adductique erant; habenas; *adducto constitit arcu; *adducit cutem macies sutraukia; *pedem pakelti norint žengti.
      b) atvesti, atsivesti nos hominem ad te adduximus P; testes; contra populum Romanum exercitum; domum aliquem; legiones Massiliam; in ius, in iudicium traukti į teismą; ad aegros medicum; trop. *adduxere sitim tempora.
      c) trop.
      α) privesti prie kokios padėties, statyti į kokią padėtį ad summam inopiam adducti; in summam sollicitudinem; in invidiam padaryti nekenčiamu; aliquem in suspicionem alicui užtraukti ant ko įtarimą keno; ne eam civitatem in diserimen adducerem.
      β) paskatinti, paraginti prie ko ad tantum facinus; pudore adductus susigėdęs; his rebus adductus dėl šių aplinkybių; regni cupiditate adductus trokšdamas valdžios; su ut adduci vix possum, ut haec tibi vera non videantur negaliu tikėti; ipsa rei publicae causa me adducit, ut; non adducor, ut credam; su acc. c. inf. adducor hanc esse patriam meam tikiu, kad; adducti iudices sunt potuisse reum condemnari.
  • Kuzavinis 2007
    • addūc|o, ere; dūxī, ductum vt [ad + dūco]
      1. tráukti į̃ savè, pritráukti (habēnās C); įtem̃pti (arcum V); sutráukti; ~ere frontem Se suraũkti kãktą;
      2. atvèsti (exercitum in Italiam C), atsivèsti (aliquem ad sē domum Pl); atgabénti, pristatýti (aurum sēcum L); ~ere in jūs (jūdicium) C patráukti į̃ teĩsmą; ~ere ad aegrōs medicum C pakviẽsti gýdytoją pàs ligónius; ~ere aquam C įvèsti vándenį;
      3. prk.
      1) statýti į̃ kókią pãdėtį; pass. ~ī atsidùrti kokiojè bū́klėje; ~ere in angustum C statýti į̃ kẽblią pãdėtį; ad summam inopiam adductī Cs atsidū́rę didžiáusiame skurdè;
      2) (pa)skãtinti, (pa)rãginti, (pa)ãkstinti (in discrīmen C); hīs rēbus adductus Cs šių̃ aplinkýbių paskãtintas, dė̃l šių̃ aplinkýbių; ~or, ut crēdam C esù prìverstas tikė́ti; pudōre adductus Cs susigė́dęs