- adhortātio
- adhortātīvus
- adhortātor
- adhortātus
- adhortor
- adhūc
- adhūcine
- adhūcne
- Adiabēna
- Adiabēnī
- Adiabēnus
- adjacentia 1
- adjacentia 2
- adjaceo
- adiaphoria
- adibilis
- adjicio
- adjēcī
- adjectio
- adjectīvum
- adjectīvus
- adjectus 1
- adjectus 2
- adigo
- adiī
- adimo
- adimpleo
- adimplētio
- adimplētor
- adincrēsco
- adindo
- adīnspecto
- adīnsurgo
- adinvenio
- adinventio
- adipālis
- adipāta
- adipātus
- adipeus
- adipīscor
- adipōsitās
- adipōsus
- aditālis
- aditiālis
- aditio
- adito
- aditus
- adjūdicātio
- adjūdico
- adjūero
- << >>
- adimpl|eo, ēre, ēvī, ētum
- Veiksmažodis, 2 asmenuotė. Skiemenys: BLBA (4)
- Kuzavinis 2007
- adimpl|eo, ēre, ēvī, ētum vt [ad + impleo] vėl. 1. pripìldyti (aliquem laetitiā Vlg);2. įvýkdyti (lēgem Vlg); ~ēre fidem Dig įvýkdyti pãžadą, tesė́ti žõdį; pass. ~ērī pìldytis Vlg;3. paténkinti (cūrātōrem Eccl)
- adimpl|eo, ēre, ēvī, ētum vt [ad + impleo] vėl.