- adimplētor
- adincrēsco
- adindo
- adīnspecto
- adīnsurgo
- adinvenio
- adinventio
- adipālis
- adipāta
- adipātus
- adipeus
- adipīscor
- adipōsitās
- adipōsus
- aditālis
- aditiālis
- aditio
- adito
- aditus
- adjūdicātio
- adjūdico
- adjūero
- adjugo
- adjūmentum
- adjūncta
- adjūnctio
- adjūnctīvus
- adjūnctor
- adjūnctum
- adjūnctus
- adjungo
- adjūrāmentum
- adjūrātio
- adjūro
- adjūtābilis
- adjūto
- adjūtor
- adjūtōrium
- adjūtrīx
- adjūtus
- adjuvo
- adl-
- Admagetobriga
- admarīnus
- admātūro
- admemorātio
- admeo
- admētior
- Admētus
- admigro
- << >>
- adjūnct|a, ōrum n
- Daiktavardis, 2 linksniuotė (taisyklinga), niekatroji, bendrinis. Skiemenys: LLB (3)
- Jokantas 1936
adiūnctus 3 su comp. [ptc. iš adiungo] a) angštai surištas, prieinąs prie, gretimas insula, locus a.b) trop. charakteringas pietatis esse adiunctum; propiora huius causae et adiunctiora; adiunctum, i n charakteringas bruožas, savybė, pl. -a, ōrum n pašalinės laiko bei vietos aplinkybės argumenta ex adiunctis.
- Kuzavinis 2007
- adjūnct|a, ōrum n [adjūnctus] pašalìniai dalỹkai; argūmenta ex ~īs C įrodinė́jimas, pàremtas pašalìniais duomenimìs