- affatim
- affātus 1
- affātus 2
- affaveo
- affēcī
- affectātio
- affectātor
- affectātrīx
- affectātus
- affectio
- affectiōnālis
- affectiōsus
- affectīvus
- affecto
- affectōrius
- affectuōsē
- affectuōsus
- affectus 1
- affectus 2
- affero
- afficio
- affictus
- affīgo
- affingo
- affīnis 1
- affīnis 2
- affīnitās
- affīnxī
- affīrmātē
- affīrmātio
- affīrmātor
- affīrmo
- affīxus
- afflagrāns
- afflāmen
- afflātor
- afflātus
- affleo
- afflīctātio
- afflīctātor
- afflīctio
- afflīcto
- afflīctor
- afflīctrīx
- afflīctus 1
- afflīctus 2
- afflīgo
- afflo
- affluēns
- affluenter
- << >>
- 1. affīn|is, e
- Būdvardis, 3 linksniuotė (taisyklingas būdv. tipas), 2 galūnių. Skiemenys: LLB (3)
- Jokantas 1936
af-fīnis, e [iš ad fines (esse, incolere)]
a) artimas, gretimas, kaimynas, kaimynystėje esąs gens affinis Mauris L.b) trop.α) prisidėjęs prie ko, dalyvaująs kame, dalyvis, įsivėlęs, įpainiotas į ką, su dat. publicis an maritumis negotiis P; facinori dalyvis; su gen. huius suspicionis.β) per vedybas susigiminiavęs, giminė alicui; *affinia vincula giminystės ryšiai; subst. giminė, svainis, svainė, dieveris, moša cognati et affines giminės ir svainiai.
- Kuzavinis 2007
- 1. affīn|is, e adj. [ad + fīnis] 1. ar̃timas, grẽtimas, kaimýninis; gēns ~is Maurīs L gentìs, máurų kaimýnė;2. prk.1) dalyváujantis, susìjęs, prisidė́jęs, įsivė́lęs (alicūjus reī arba alicuī reī C);2) per̃ vedýbas susigiminiãvęs; ~ia vincula C svainỹstės ryšiaĩ;3) gìminiškas, ar̃timas (litterae Q)
- 1. affīn|is, e adj. [ad + fīnis]