circulus

circul|us, ī m
Daiktavardis, 2 linksniuotė (taisyklinga), vyriškoji, bendrinis. Skiemenys: LBB (3)

Sirvydas 1642
- Kobyłká v petlic, háftek. Fibula fæmina, fibulæ circulus. Vſełe apliko.
- Kolę, kołem idę, krąźę. Orbem conficio, in orbem feror, circulo, circulum conficio. Aplynk eymi, ſukuoſi, apſukay eymi.
- Koło, figurá okrągła. Circulus, orbis, circus, corona, ambitus rotundus. Skritulis widuy tuśćias.
- Koło iáſne w około miesiącá. etc. Halo, corona, circulus circa ſidera. Dignas.
- Krąg, Circulus orbis. Apſkritumas, ſkritulis.
- Obártuch, Circulus, ex farina caſeo & aqua, lixulæ, ſemilixulæ. Grundis.
- Obbieg, Circulus, ambitus, circumuectus, us. Aptekieimas.
- Obręcz, Circulus. łunkas.
- Ogniwo łáncuchow, kolce, Circulus catenæ Skiltuwas.
- Opukła ſię beczułka, Circuli dolij rupti ſunt, Ap-truko ałude.
- pobijam beczkę, Vincio, cingo dolia circulis. ~~Apikaku~~ [Apikału] łunkays.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- circlus žiūr. circulus.
- circulus, ī m [dem. iš circus]
  a) ratas, grandis circulus aut orbis; exterior c. muri; circuli stellarum keliai, orbitos.
  
  b) trop.
  
  α) grandis, žiedas c. auri aukso grandinė.
  
  β) ratelis, draugė, susirinkimėlis in conviviis et circulis.

Kuzavinis 2007
- circul|us, ī m [dem. iš circus]
  1. rãtas; apskritìmas C;
  
  2. astr. orbità; lacteus ~us PM Paũkščių Tãkas; ~us signifer Vi Zodiãkas; stēllae ~ōs suōs cōnficiunt C žvaĩgždės jùda sàvo orbìtomis;
  
  3. prk.
  
  1) būrẽlis, sùeiga; per ~ōs loquī T kalbė́ti sùeigose;
  
  2) (apskritas daiktas) žíedas, apýrankė, grandìs ir pan.; ~us aurī V auksìnė apýrankė