cīvīlis, e (adv. -iter) su *†comp. [civis] a) piliečių, piliečio, pilietinis mos, clamor, sanguis, bellum; victoria savo piliečių nugalėjimas; oratio politinė kalba; ius valstybinė teisė (
prieš. ius naturale) arba privatinė teisė (
prieš. ius publicum).
b) viešas, viešumos, valstybinis, politinis res civiles politika; rerum civilium cognitio žinios politikos srityje; ratio, scientia mokslas apie valstybę, politika; vir valstybės vyras, politikas = πολιτικός; munera militaria et civilia.
α) piliečiui pritinkamas, patriotiškas, lojalus animus, sermo
L; nihil civile nei kibirkštėlės patriotizmo.
β) mandagus, malonus, meilus civilissimum se praebere; quid civilius Augusto?; circa amicos; in cunctos.
