- coërceo
- coërcitio
- coërcitor
- coërcitus
- coërcui
- coetus
- Coeus
- coëxercito
- coëxsisto
- cōgitābilis
- cōgitābundus
- cōgitāmen
- cōgitāmentum
- cōgitātē
- cōgitātim
- cōgitātio
- cōgitātō
- cōgitātum
- cōgitātus
- cōgito
- cōgnātio
- cōgnātus 1
- cōgnātus 2
- cōgnitio
- cōgnitor
- cōgnitūra
- cōgnitus 1
- cōgnitus 2
- cōgnōbilis
- cōgnōmen
- cōgnōmentum
- cōgnōminis
- cōgnōmino
- cōgnōscēns
- cōgnōscibilis
- cōgnōsco
- cōgo
- cohaerentia
- cohaereo
- cohaerēsco
- cohaesī
- cohaesus
- cohērēs
- cohibeo
- cohibilis
- cohibiliter
- cohibitio
- cohonesto
- cohorrēsco
- cohors
- << >>
- cōgnit|or, ōris m
- Daiktavardis, 3 linksniuotė (priebalsinis tipas), vyriškoji, bendrinis. Skiemenys: LBB (3)
- Sirvydas 1642
-
Poznawácz, Cognitor, paźintoias.
-
- Jokantas 1936
- cōgnitor, ōris m [cognōsco] a) laiduotojas, liudininkas, kurs patvirtina, kad kuris nors asmuo tikrai tas pats yra, kuriuo jis sakosi esąs qui neque tibi notus esset neque cognitorem locupletem daret.b) advokatas, atstovas teisme alicuius; me Siculi cognitorem iuris sui esse voluerunt; iš viso atstovas huius sententiae, harum omnium rerum.
- Kuzavinis 2007
- cōgnit|or, ōris m [cōgnōsco] 1. liùdininkas, liùdytojas C;2. patikė́tinis; advokãtas C; atstõvas; gynė́jas; ~or hujus sententiae C šìtos núomonės gynė́jas;3. vėl. tárdytojas CTh
- cōgnit|or, ōris m [cōgnōsco]