collātio

collāti|o, ōnis f
Daiktavardis, 3 linksniuotė (priebalsinis tipas), moteriškoji, bendrinis. Skiemenys: LLBA (4)

Sirvydas 1642
- Skład, ſkładane pieniądze, Collecta, collatio. Subarios pinigu.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- collātio, ōnis f [confero]
  a) sunešimas signorum karo vėliavų į kautynes = antpuolis.
  
  b) pinigų įnašas, mezliava collationem facere in rem aliquam.
  
  c) trop. palyginimas, prilyginimas; filosofijoje: c. rationis ir ties. c. analogija.

Kuzavinis 2007
- collāti|o, ōnis f [cōnfero]
  1. sunešìmas; kar. ~o sīgnārum C añtpuolis;
  
  2. riñkliava, pinigìnis į́našas L;
  
  3. prk. palýginimas, sugrẽtinimas Se; filos. ~o ratiōnis C analògija