- collēvo
- collībertus
- collibet
- colliculus
- collīdo
- colligātio
- colligo 1
- colligo 2
- collīminium
- collīmo
- collīneātio
- collīneo
- collīnio 1
- collinio 2
- collino
- collīnus
- colliquefactus
- colliquēsco
- collis
- collīsī
- collīsio
- collīsus 1
- collīsus 2
- collitus
- collocātio
- colloco
- collocuplēto
- collocūtio
- colloquium
- colloquor
- collubet
- collūceo
- colluctātio
- colluctor
- collūdo
- colluī
- collum
- collūmino
- colluo
- collus
- collūsī
- collūsio
- collūsor
- collūstro
- collūsus
- collūtio
- collutulento
- collutulo
- collūtus
- colluviārium
- << >>
- collocāti|o, ōnis f
- Daiktavardis, 3 linksniuotė (priebalsinis tipas), moteriškoji, bendrinis. Skiemenys: LBLBA (5)
- Sirvydas 1642
-
poſádzenie, Collocatio. paſodinimas. - Rozłoźenie czego, Diſpoſitio, collocatio, digeſtio. Paguldimas.
- Wydanie corki, Collocatio filiæ, nuptus us. Iźdawimas dukteries.
-
- Jokantas 1936
- collocātio, ōnis f [colloco] a) išdėstymas, (san)tvarka siderum, verborum, †crustarum.b) išleidimas už vyro filiae.
- Kuzavinis 2007
- collocāti|o, ōnis f [colloco] 1. išdė́stymas; (išdėstymo) tvarkà; ~o sīderum C žvaigždžių̃ padėtìs; ~o verbōrum Q žõdžių tvarkà;2. išleidìmas ùž výro (fīliae C)
- collocāti|o, ōnis f [colloco]