- comminor
- comminuo
- comminus
- comminūtus
- commisceo
- commiserātio
- commiseror
- commīsī
- commissio
- commissor
- commissum
- commissūra
- commissus
- commistus
- commisūra
- commītigo
- committo
- commixtio
- commixtus
- commodātio
- commodātō
- commodātor
- commodātum
- commodē
- Commodiānus
- commoditās
- commodo 1
- commodō 2
- commodulē
- commodulum
- commodum 1
- commodum 2
- commodus
- Commodus
- commoenio
- commōlior
- commolo
- commonefacio
- commonefīo
- commoneo
- commonitio
- commonstro
- commorātio
- commorior
- commoror
- commōtio
- commōtiuncula
- commōtus
- commoveo
- commulceo
- << >>
- 1. commod|o, āre, āvī, ātum
- Veiksmažodis, 1 asmenuotė. Skiemenys: LBA (3)
- Jokantas 1936
commodo 1 [commodus]
a) intr. būti mandagiam, pasitarnauti alicui; publice valstybei.b) trans. iš mandagumo paskolinti, perleisti, duoti aurum; haec a fortuna donata, cetera a fortuna commodata esse; suas vires aliis L; *alicui aurem išklausyti; parvis peccatis veniam, magnis severitatem mažus nusikaitimus dovanoti, didelius smarkiai bausti.
- Kuzavinis 2007
- 1. commod|o, āre, āvī, ātum [commodus] 1. vi pasitarnáuti; padė́ti; bū́ti priimtinám (patogiám) (alicuī C); ◊ caecus claudō (dat.) pede ~at Aus neregỹs šlùbiui pàdeda eĩti;2. vt1) (pa)skõlinti (aurum alicuī C); dúoti, suteĩkti (aedēs ad nūptiās alicuī rhH); ~āre veniam peccātīs T atléisti núodėmes;2) pritáikyti (ōrātiōnī vōcem PJ)
- 1. commod|o, āre, āvī, ātum [commodus]