commūnico

commūnic|o, āre, āvī, ātum
Veiksmažodis, 1 asmenuotė. Skiemenys: LLBA (4)

Sirvydas 1642
- Przyruca ſię chorobá. Inficit, adhæret, communicatur morbus. priſimeta liga.
- Vczeſtnikiem kogo czynię. Communico, participo Daliniku darau.
- źwierzam ſię komu czego. Concredo, communico, credo. Patikiu.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- commūnico 1 (communicor kaipo depon. L 4, 24, 2) [communis]
  a) trans.
  
  α) padaryti bendru, sujungti, suvienyti pecunias cum dotibus c; suam causam cum aliquo bendrą darbą dirbti; consilia kalbėtis, tartis, turėti su kuo ryšius.
  
  β) leisti kam dalyvauti kame, bendrai daryti ką gloriam cum legionibus; praemium cum aliquo c.; inter se multa; rationes belli gerendi bendrai aptarti; res adversas bendrai iškentėti; †labores et discrimina.
  
  γ) bendrai ką su kuo turėti, dalytis communicatum cum illo imperium L; inimicitias cum aliquo.
  
  b) intr. kalbėtis, tartis de maximis rebus; Pompeius mecum de te communicare solet; su ut: ille cum Cotta communicat, pugna ut excedant.

Kuzavinis 2007
- commūnic|o, āre, āvī, ātum [commūnis]
  1. vt
  
  1) subeñdrinti, padarýti beñdrą (aliquid cum aliquō ar inter aliquōs C);
  
  2) pasidalýti, dalýtis (imperium cum aliquō L); turė́ti ką̃ beñdra (rem cum aliquō C);
  
  3) bendraĩ darýti; dalyváuti (cōnsilia cum aliquō dē aliquā rē L);
  
  4) sujùngti (causam cīvium cum servīs S); prijùngti (pecūniās cum dōtibus Cs);
  
  5) prk. pranèšti, dúoti žìnią (cōnsilium Cs);
  
  6) (pa)skìrti, (su)teĩkti (honōrem Cs);
  
  7) vėl. pérduoti, užkrė̃sti (morbum CA);
  
  2. vi
  
  1) susisíekti, susižinóti; bendráuti, palaikýti rỹšį (cum aliquō Se, J; alicuī Vlg);
  
  2) kalbė́tis, tar̃tis (cum aliquō dē aliquā rē C);
  
  3) vėl. pérsiduoti, pasíekti Eccl