- commōtio
- commōtiuncula
- commōtus
- commoveo
- commulceo
- commulco
- commultiplico
- commūnālis
- commundo
- commūne
- commūnicābilis
- commūnicābiliter
- commūnicārius
- commūnicātio
- commūnicātīvus
- commūnicātor
- commūnicātōrius
- commūnicātus
- commūniceps
- commūnico
- commūnio 1
- commūnio 2
- commūnis
- commūnitās
- commūniter
- commūnītio
- commurmurātio
- commurmuro
- commurmuror
- commūtābilis
- commūtātio
- commūto
- cōmo
- cōmoedia
- cōmoedicē
- cōmoedicus
- cōmoedus
- comōsus
- compacīscor
- compāco
- compāctilis
- compāctio
- compactō
- compāctor
- compactus 1
- compāctus 2
- compāgēs
- compāgino
- compāgo
- compār 1
- << >>
- commūniter
- Prieveiksmis. Skiemenys: LLBB (4)
- Jokantas 1936
commūnis, e (adv. -iter) su comp. ir †sup.
a) bendras, viešas, visuotinis pater, liberi, inimici; commune ius gentium; hoc mihi est cum illo c.; multa sunt iis inter se c.; †commune vitium magnis parvisque civitatibus; amicorum c. esse omnia; homo vitae c. ignarus nepažįstąs kasdieninio gyvenimo; sensus c. įgimtas žmogaus protas; loca viešosios vietos arba ties. *communia; loci bendrosios vietos (filosofijoje arba retorikoje); subst. n. pl. ex quo sunt illa c. bendrieji pagrindai; quae communiter locutus sum bendrai.b) trop. meilus, švelnus, mandagus alicui arba erga aliquem; Cyrus c. fuit erga Lysandrum; infimis N su; quis Laelio communior?c) subst. commūne, is n bendra nuosavybė, bendras turtas nescio quid in commune contulit; commune est philoscphorum su acc. c. inf.; taip pat: viešieji reikalai, bendruomenė, valstybė c. Siciliae; adv. in communeα) visiems, bendrai naudai conferre aliquid in c.β) bendrai †loqui, laudare, disputare de re; †haec de Germanorum origineγ) kaipo šūkis: pusiau su manim! pusę man! Ph.
- Kuzavinis 2007
- commūniter adv. [commūnis] 1. bendraĩ, kartù, draugè; ~ cum aliīs C kartù sù kitaĩs;2. prk. apskritaĩ, bendraĩs brúožais Q
- commūniter adv. [commūnis]