- commulceo
- commulco
- commultiplico
- commūnālis
- commundo
- commūne
- commūnicābilis
- commūnicābiliter
- commūnicārius
- commūnicātio
- commūnicātīvus
- commūnicātor
- commūnicātōrius
- commūnicātus
- commūniceps
- commūnico
- commūnio 1
- commūnio 2
- commūnis
- commūnitās
- commūniter
- commūnītio
- commurmurātio
- commurmuro
- commurmuror
- commūtābilis
- commūtātio
- commūto
- cōmo
- cōmoedia
- cōmoedicē
- cōmoedicus
- cōmoedus
- comōsus
- compacīscor
- compāco
- compāctilis
- compāctio
- compactō
- compāctor
- compactus 1
- compāctus 2
- compāgēs
- compāgino
- compāgo
- compār 1
- compār 2
- comparābilis
- comparātē
- comparātio 1
- << >>
- commūt|o, āre, āvī, ātum
- Veiksmažodis, 1 asmenuotė. Skiemenys: LLA (3)
- Jokantas 1936
com-mūto 1
a) keisti, mainyti nomen; consilium iterque; iura, verba; fabulas publicas suklastoti; aliquid ex vero in falsum; pass. keistis, mainytis fortuna, voluntas, tempus commutatur.b) sukeisti, sumainyti captivos; fidem suam pecunia = parduoti už; mortem cum vita; tria non commutabitis verba inter vos T.
- Kuzavinis 2007
- commūt|o, āre, āvī, ātum vt [com + mūto] 1. keĩsti, mainýti (iter, cōnsilium Cs); sē ~āre arba pass. ~ārī kìsti, keĩstis, mainýtis (fortūna, tempus C);2. iškeĩsti, apmainýti, apkeĩsti (captīvōs C; pallium Pl)
- commūt|o, āre, āvī, ātum vt [com + mūto]