concipio

concip|io, ere; cēpī, ceptum
Veiksmažodis, mišrioji asmenuotė. Skiemenys: LBBA (4)
Susiję: concēpī; conceptus 1

Sirvydas 1642
- Kwáśnieię. Aceo, aceſco, acorem concipio, fermentor, Rugſtu, ſurugſtu.
- Doráchowáć ſię, doliczyć ſię. Addendo deducendoq[ue] videre, quæ reliqua ſumma ſit, Aduertere quantum ſit pecuniæ, &c. ineundo rationem, concipere ſummam. Daſiſkaytau.
- Rozmiłowáć ſię kogo, Adamare, amplecti, concipere amorem erga aliquem. Aźuſimiłet.
- poymuię co myślą, Concipio animo, capio, intellectu conſequor, Iſzmanau.
- Vprágnąć ſię, Concipere ſitim Nuſitrokſzti.
- záraźam ſię czym, Inficio, concipio morbum. aźuſikrećiu, priſimeta maniſt liga.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- con-cipio, cēpī, ceptum 3 [capio]
  1) imti, įimti, priimti, apimti, suimti terra concipit semina; vas aquam; †medicamentum concipitur venis; vela magnam vim venti concipiunt.
  
  2) apie moteriškus asmenis: pradėti = tapti nėščia cum concepit mula; aliquem ex, *de aliquo; trop. hoc quod cenceptum res publica periculum parturit.
  
  3) trop.
  
  a) gauti kurį jausmą arba vaizdą, jausti, justi, įsivaizduoti, susivokti, susivaikyti, susigaudyti, suprasti aliquid mente L, animo; aliquid auribus; †quantum ex vultu concipi poterat; quicumque hoc concipit, errat; concepit esse homines, qui...
  
  b) turėti kuri jausmą širdyje, būti apimtam kurio jausmo (dažnai su abl. animo arba pectore), nusikalsti, padaryti nusikalstamąjį darbą iram intimo animo et corde; odium in aliquem; amorem, spem regni; flagitium cum aliquo, scelus in se; †su inf. pasiryžti.
  
  c) užtraukti ant savęs kurį blogumą turpitudinem, dedecus, infamiam; maculam ex paterno sanguine; pass. dolor a se ipso conceptus kilęs.
  
  d) išreikšti žodžiais, suredaguoti tam tikrais išsireiškimais vadimonium, ius iurandum; verbis conceptis periurare duoti formalią iškilmingą priesaiką.
  
  e) nustatyta forma ištarti ką *preces, †iuris iurandi verba.
  
  f) formaliai paskelbti, apgarsinti ferias Latinas L, auspicia, bellum.

Kuzavinis 2007
- concip|io, ere; cēpī, ceptum vt [con + capio]
  1. paim̃ti; priim̃ti, apim̃ti, suim̃ti; įtráukti, įsiur̃bti (aurās O); vās ~it aquam Vr indè yrà vandeñs; ~ere ignem (flammam) Cs, C etc. užsidègti, suliepsnóti;
  
  2. pastóti, pradė́ti, tàpti nėščià C, O etc.;
  
  3. prk.
  
  1) gáuti, įgýti, užsitráukti (dedecus C);
  
  2) (pa)jùsti, (pa)jaũsti (odium in aliquem C); įsivaizdúoti (magnitūdinem hominis L); suvókti, supràsti (mente L; animō Q);
  
  3) sumanýti, sugalvóti (fraudēs C); ~ere scelus C nusikal̃sti, padarýti nusikaltìmą;
  
  4) išréikšti žõdžiais; ištar̃ti; jūris jūrandī verba ~ere T ištar̃ti príesaikos žodžiùs;
  
  5) (pa)skélbti (fēriās L; bellum Vr);
  
  4. pass. ~ī prasidė́ti; susidarýti; atsiràsti Co, Se etc.