cōnsecro

cōnsecr|o, āre, āvī, ātum
Veiksmažodis, 1 asmenuotė. Skiemenys: LAA (3)

Sirvydas 1642
- Kánonizowány. Apotheoſi dignatus, relatus in cælitum numerum, publicâ religione conſecratus. Iráśitas terp ſzwyntu.
- Popielec, Cinis conſecratus, ſacer, luſtralis, piacularis, Pełenay ſzwiſty.
- Poſtny, Ieiunio aptus, conueniens, dies conſecratus ieiunio. Paſnikinis, paſniko dienos.
- poświącam co Bogu. Conſecro, do, deuoueo, dedico aliquid Deo, paſzwinćiu Diewuy.
- poświęcony, Conſecratus, ſacer, Religioſus, paſzwiſtas.

Daukantas 1838
- Consecro, as, avi, atum, are, pałaiminte, paszwenste.

Jokantas 1936
- cōn-secro 1 [sacro]
  1)
  
  a) pašvęsti, pašventinti candelabrum, aram, statuam; bona alicuius; agros de hostibus captos; Martis manubias Musis; Carthaginem paskelbti pašvęsta vieta (kur negalima būdavo apsigyventi); trop. in qua (patria) omnia c. debemus ant kurios aukuro privalome sudėti.
  
  b) požemio pasaulio dievams pašvęsti, prakeikti caput alicuius; te tuumque caput consecro L; trop. Clodius consecratus Miloni atiduotas Milono sauvalei.
  
  2)
  
  a) dievinti, į dievus kelti Liberum, Claudium; omne fere genus bestiarum Aegyptii consecraverunt.
  
  b) trop. padaryti amžinu, p. nemirštamu aliquid immortalitati c. ir ties. c.; memoriam nominis sui amplissimis monumentis; (Socratis) ingenii magnitūdo Platonis memoriā et litteris consecrata.

Kuzavinis 2007
- cōnsecr|o, āre, āvī, ātum vt [con + sacro]
  1. (pa)švéntinti, pašvę̃sti (āram, statuam, aedem C, Su); ~āre diem L paskélbti kurią̃ diẽną šventè;
  
  2. paaukóti, paskìrti; pasmer̃kti; prakéikti (caput alicūjus L; veterem Carthāginem C); ~āre sē patriae C pasiaukóti tėvỹnės lãbui;
  
  3. priskìrti priẽ dievų̃, diẽvinti (Rōmulum L);
  
  4. prk. įámžinti, darýti nemirtìngą; aliquid carmine aeternitātī ~āre VM įámžinti ką̃ poèmoje;
  
  5. vėl.
  
  1) įšvéntinti Vlg;
  
  2) aukóti Eccl