- cōnstanter
- cōnstantia
- Cōnstantīnopolis
- Cōnstantīnus
- Cōnstantius
- cōnstat
- cōnstātūrus
- cōnstēllātio
- cōnsternātio
- cōnsterno 1
- cōnsterno 2
- cōnstīpātio
- cōnstīpo
- cōnstitī
- cōnstitio
- cōnstituo
- cōnstitūtio
- cōnstitūtor
- cōnstitūtum
- cōnstitūtus
- cōnsto
- cōnstrātum
- cōnstrātus
- cōnstrāvī
- cōnstrictio
- cōnstrictus
- cōnstringo
- cōnstrūctio
- cōnstrūctīvus
- cōnstrūctor
- cōnstruo
- cōnstuprātio
- cōnstuprātor
- cōnstupro
- cōnsuādeo
- Cōnsuālia
- cōnsuāsī
- cōnsuāsor
- cōnsuāsus
- cōnsubstantiālis
- cōnsubstantiālitās
- cōnsūcidus
- cōnsūdāsco
- cōnsūdo
- cōnsuēfacio
- cōnsuēfīo
- cōnsueo
- cōnsuēsco
- cōnsuētūdo
- cōnsuētus
- << >>
- cōnstricti|o, ōnis f
- Daiktavardis, 3 linksniuotė (priebalsinis tipas), moteriškoji, bendrinis. Skiemenys: LLBA (4)
- Kuzavinis 2007
- cōnstricti|o, ōnis f [cōnstringo] vėl. 1. surišìmas, suveržìmas; nōdus dūrae ~ōnis Pa kietaĩ sùrištas mãzgas;2. med. susiaurė́jimas, susitraukìmas CA;3. trum̃pas pasisãkymas; ~o sermōnis Au glaustà kalbà
- cōnstricti|o, ōnis f [cōnstringo] vėl.