- Cōnstantīnopolis
- Cōnstantīnus
- Cōnstantius
- cōnstat
- cōnstātūrus
- cōnstēllātio
- cōnsternātio
- cōnsterno 1
- cōnsterno 2
- cōnstīpātio
- cōnstīpo
- cōnstitī
- cōnstitio
- cōnstituo
- cōnstitūtio
- cōnstitūtor
- cōnstitūtum
- cōnstitūtus
- cōnsto
- cōnstrātum
- cōnstrātus
- cōnstrāvī
- cōnstrictio
- cōnstrictus
- cōnstringo
- cōnstrūctio
- cōnstrūctīvus
- cōnstrūctor
- cōnstruo
- cōnstuprātio
- cōnstuprātor
- cōnstupro
- cōnsuādeo
- Cōnsuālia
- cōnsuāsī
- cōnsuāsor
- cōnsuāsus
- cōnsubstantiālis
- cōnsubstantiālitās
- cōnsūcidus
- cōnsūdāsco
- cōnsūdo
- cōnsuēfacio
- cōnsuēfīo
- cōnsueo
- cōnsuēsco
- cōnsuētūdo
- cōnsuētus
- cōnsuēvī
- cōnsuī
- cōnsul
- cōnsulāris 1
- cōnsulāris 2
- cōnsulāriter
- cōnsulātus
- cōnsulo
- cōnsultātio
- cōnsultē
- cōnsulto 1
- cōnsultō 2
- cōnsultor
- cōnsultrīx
- cōnsultum
- cōnsultus 1
- cōnsultus 2
- cōnsuluī
- cōnsummātio
- cōnsummātus
- cōnsummo
- cōnsūmo
- cōnsūmptio
- cōnsūmptor
- cōnsumptus
- cōnsuo
- cōnsurgo
- cōnsurrēctio
- cōnsurrēctus
- cōnsurrēxī
- Cōnsus
- cōnsusurro
- cōnsūtus
- contābēfacio
- contābēsco
- contabulātio
- contabulo
- contāctus 1
- contāctus 2
- contāgēs
- contāgio
- contāgiōsus
- contāgium
- contāmen
- contāminātio
- contāminātor
- contāminātus
- contāmino
- contego
- contemero
- contemno
- contempero
- contemplātio
- >>
- cōnsul, is m
- Daiktavardis, 3 linksniuotė (priebalsinis tipas), vyriškoji, bendrinis. Skiemenys: LB (2)
- Sirvydas 1642
-
Burmiſtrz. Conſul, rector vrbis. Mieſtawaldis, mieſto waldźiatoias. - Ogłaſzam, Renuncio, pronuncio, declaro conſulem, &c. Apſakau.
-
- Jokantas 1936
- cōnsul, sulis m [cnf. consulo, consilium] konsulas, vardas dviejų aukščiausių Romos respublikos valdininkų (magistratų), kurie nuo 510 pr. Kr. buvo renkami karalių vietoje; iš pradžių jie buvo vadinami praetores, nuo 449 pr. Kr. consules. Rinkdavo juos centurijų komicijose vieneriems metams; pagal jų vardus būdavo žymimi metai Cn. Pompeio M. Crasso consulibus; quibus consulibus kuriais metais? proximis consulibus sekančiais metais; abl. abs. aliquo consule kam konsulaujant; *iterum Tauro (sc. consule); c. suffectus metų bėgyje išrinktas pasitraukusio konsulio vietoje, c. designatus išrinktas sekantiems metams; c. vietoje proconsul N L.
- Kuzavinis 2007
- cōnsul, is m kònsulas (dviejų vieneriems metams renkamų aukščiausiųjų pareigūnų titulas Romoje respublikos laikais) C, L etc.; aliquem creāre (dīcere) ~em C, L išriñkti ką̃ kònsulu; M. Messalā et M. Pīsōne ~ibus Cs Márkui Mesãlai ir̃ Márkui Pizònui konsuláujant; sequentibus ~ibus Su kitaĩs mẽtais; multõs ~ēs Se daũg mẽtų