- decuī
- decuma
- decumāna
- decumānus
- decumātēs
- dēcumbo
- decumo
- decumus
- dēcūnctor
- decūnx
- decuria
- decuriātio
- decuriātus
- decurio 1
- decurio 2
- dēcurro
- dēcursio
- dēcursus 1
- dēcursus 2
- dēcurto
- decus
- decussātim
- dēcussī
- decussis
- decusso
- decussus 1
- decussus 2
- dēcutio 1
- dēcutio 2
- dēdeceo
- dēdecor
- dēdecoro
- dēdecōrus
- dēdecus
- dedī
- dēdicātio
- dēdico
- dēdidī
- dēdidicī
- dēdignātio
- dēdignor
- dēdīsco
- dēditīcius
- dēditio
- dēditus
- dēdo
- dēdoceo
- dēdoleo
- dēdolo
- dēdūco
- dēductio
- dēductīvus
- dēductor
- dēductus
- dēdūxī
- deerro
- dēfaecābilis
- dēfaecātio
- dēfaeco
- dēfatīgātio
- dēfatīgo
- dēfatīscor
- dēfēcī
- dēfectio
- dēfectīvus
- dēfector
- dēfectus 1
- dēfectus 2
- dēfendo
- dēfēnsio
- dēfēnsito
- dēfēnso
- dēfēnsor
- dēfēnstrīx
- dēfēnsus
- dēferbuī
- dēfero
- dēfervēfacio
- dēferveo
- dēfervēsco
- dēfessus
- dēfetīg-
- dēfetīscentia
- dēfetīscor
- dēficio
- dēfīctus
- dēfīgo
- dēfindo
- dēfingo
- dēfīnio
- dēfīnītē
- dēfīnītio
- dēfīnītīvus
- dēfīnītō
- dēfīnītus
- dēfīnxī
- dēfīo
- dēfīxī
- dēfīxus
- dēflagrātio
- dēflagro
- >>
- dēducti|o, ōnis f
- Daiktavardis, 3 linksniuotė (priebalsinis tipas), moteriškoji, bendrinis. Skiemenys: LLBA (4)
- Kuzavinis 2007
- dēducti|o, ōnis f [dēdūco] 1. išvedìmas (mīlitum in oppida C); nuvedìmas (rīvōrum ā fonte C);2. pérkėlimas (in aliquōs agrōs C);3. palydė́jimas, palydà; dare caecō ~ōnem Au dúoti aklájam palỹdą;4. įkūrìmas (oppidī PM);5. atskaĩtymas, atskaità (ex pecūniā C);6. išvãrymas, iškéldinimas (ex possessiōne C);7. įvedìmas, įvẽsdinimas (spōnsae in domum marītī Dig);8. ìšvada; dedùkcija; ~o ratiōnis C įródymas
- dēducti|o, ōnis f [dēdūco]