- decurio 1
- decurio 2
- dēcurro
- dēcursio
- dēcursus 1
- dēcursus 2
- dēcurto
- decus
- decussātim
- dēcussī
- decussis
- decusso
- decussus 1
- decussus 2
- dēcutio 1
- dēcutio 2
- dēdeceo
- dēdecor
- dēdecoro
- dēdecōrus
- dēdecus
- dedī
- dēdicātio
- dēdico
- dēdidī
- dēdidicī
- dēdignātio
- dēdignor
- dēdīsco
- dēditīcius
- dēditio
- dēditus
- dēdo
- dēdoceo
- dēdoleo
- dēdolo
- dēdūco
- dēductio
- dēductīvus
- dēductor
- dēductus
- dēdūxī
- deerro
- dēfaecābilis
- dēfaecātio
- dēfaeco
- dēfatīgātio
- dēfatīgo
- dēfatīscor
- dēfēcī
- dēfectio
- dēfectīvus
- dēfector
- dēfectus 1
- dēfectus 2
- dēfendo
- dēfēnsio
- dēfēnsito
- dēfēnso
- dēfēnsor
- dēfēnstrīx
- dēfēnsus
- dēferbuī
- dēfero
- dēfervēfacio
- dēferveo
- dēfervēsco
- dēfessus
- dēfetīg-
- dēfetīscentia
- dēfetīscor
- dēficio
- dēfīctus
- dēfīgo
- dēfindo
- dēfingo
- dēfīnio
- dēfīnītē
- dēfīnītio
- dēfīnītīvus
- dēfīnītō
- dēfīnītus
- dēfīnxī
- dēfīo
- dēfīxī
- dēfīxus
- dēflagrātio
- dēflagro
- dēflammo
- dēflecto
- dēfleo
- dēflexī
- dēflexus 1
- dēflexus 2
- dēflo
- dēfloccātus
- dēflōrātio
- dēflōreo
- dēflōrēsco
- dēflōro
- dēflōruī
- >>
- dēfecti|o, ōnis f
- Daiktavardis, 3 linksniuotė (priebalsinis tipas), moteriškoji, bendrinis. Skiemenys: LLBA (4)
- Sirvydas 1642
-
Kśięźycá záćmienie, Eclipſis, lunæ defectio, Aźutemimas meneśio.
-
odpadam, odſtępuię. Deficio ab aliquo, deſciſco, defectionem ineo. Atpuołu.
-
odpádnienie, Rebellio, defectio,
defectio, defectus, rebellatio Atſiſpirimas, atpuolis. -
Oſtąpienie przyiaćielá, Proditio amicitiarum, defectio. Apilayda prieſteliſtes.
-
omdlewam, Defectio, defectus, deliquium animi, virium. Apmirimas, apgoyśimas.
-
vſtánie czego, Defectio, defectus Netikimas
-
Zaćmienie ſłońca. Defectio ſolis, ecclipſis. Aźutemimas ſaułes.
-
Zbieźenie do nieprzyiaćioł, Tranſitio ad hoſtes, transfugium, defectio. Pultis neprietelump.
-
- Jokantas 1936
dēfectio, ōnis f [deficio]
a) atkritimas, atpuolimas, atsimetimas ab Romanis ad Hannibalem perėjimas; defectionem facere, moliri, parare; trop. intemperantia est a tota mente et a tota ratione d.b) mažėjimas, nykimas virium nusilpimas, jėgų išsekimas; animi nusiminimas, dvasios silpnybė; solis saulės užtemimas.c) trop. išsekimas, silpnumas †subita, aetatis.
- Kuzavinis 2007
- dēfecti|o, ōnis f [dēficio] 1. atkritìmas, atpuolìmas, atsimetìmas; ~o ab Rōmānīs L atsiskyrìmas nuõ romė́nų;2. mažė́jimas, nykìmas (pecūniae Ma); ~o sōlis C sáulės užtemìmas;3. prk. išsekìmas, silpnùmas; ~o vīrium C jėgų̃ išsekìmas, nusilpìmas
- dēfecti|o, ōnis f [dēficio]