- dēdo
- dēdoceo
- dēdoleo
- dēdolo
- dēdūco
- dēductio
- dēductīvus
- dēductor
- dēductus
- dēdūxī
- deerro
- dēfaecābilis
- dēfaecātio
- dēfaeco
- dēfatīgātio
- dēfatīgo
- dēfatīscor
- dēfēcī
- dēfectio
- dēfectīvus
- dēfector
- dēfectus 1
- dēfectus 2
- dēfendo
- dēfēnsio
- dēfēnsito
- dēfēnso
- dēfēnsor
- dēfēnstrīx
- dēfēnsus
- dēferbuī
- dēfero
- dēfervēfacio
- dēferveo
- dēfervēsco
- dēfessus
- dēfetīg-
- dēfetīscentia
- dēfetīscor
- dēficio
- dēfīctus
- dēfīgo
- dēfindo
- dēfingo
- dēfīnio
- dēfīnītē
- dēfīnītio
- dēfīnītīvus
- dēfīnītō
- dēfīnītus
- << >>
- dēfēnsi|o, ōnis f
- Daiktavardis, 3 linksniuotė (priebalsinis tipas), moteriškoji, bendrinis. Skiemenys: LLBA (4)
- Jokantas 1936
dēfēnsio, ōnis f [defendo]
a) atrėmimas, atmetimas criminis, †sceleris.b) gynimas, užstojimas castrorum, urbis; teisme: miserorum, salutis meae; in eo iudicio d. non habere negalėti teisintis.c) trop.α) gynimo priemonė hanc d. probare; d. nulla est.β) ap(si)ginamoji kalba d. causae suae scribere.
- Kuzavinis 2007
- dēfēnsi|o, ōnis f [dēfendo] 1. atrėmìmas, atmetìmas (crīminis C);2. gynìmas, gynýba (castrōrum, urbis Cs);3. prk. ginamóji kalbà, apològija (Dēmostenis PM)
- dēfēnsi|o, ōnis f [dēfendo]