- dēmereor
- dēmergo
- dēmeritus
- dēmersī
- dēmersio
- dēmersus
- dēmeruī
- dēmessuī
- dēmessus
- dēmētior
- dēmeto
- Dēmētriacus
- Dēmētrias
- Dēmētrius
- dēmigrātio
- dēmigro
- dēminuo
- dēminūtio
- dēminūtīvum
- dēminūtīvus
- dēminūtus
- dēmīror
- dēmīsī
- dēmissē
- dēmissio
- dēmissus
- dēmītigo
- dēmitto
- dēmiūrgus
- dēmo
- Dēmocharēs
- dēmocratīa
- Dēmocritēa
- Dēmocritēus 1
- Dēmocritēus 2
- Dēmocritīus
- Dēmocritus
- dēmogrammateus
- dēmōlio
- dēmōlior
- dēmōlītio
- dēmōlītor
- dēmōnstrābilis
- dēmōnstrātio
- dēmōnstrātīvus
- dēmōnstrātor
- dēmōnstrātōrius
- dēmōnstro
- dēmordeo
- dēmorior
- << >>
- dēmissi|o, ōnis f
- Daiktavardis, 3 linksniuotė (priebalsinis tipas), moteriškoji, bendrinis. Skiemenys: LLBA (4)
- Kuzavinis 2007
- dēmissi|o, ōnis f [dēmitto] 1. nuleidìmas (storeārum C);2. užleidìmas; ~o barbae Ma barzdõs užsiaugìnimas;3. prk. nusiminìmas, prislėgtà núotaika (animī C)
- dēmissi|o, ōnis f [dēmitto]