dēns

dēns, dent|is m
Daiktavardis, 3 linksniuotė (priebalsinis tipas) arba 3 linksniuotė (mišrusis tipas), vyriškoji, bendrinis. Skiemenys: L (1)

Sirvydas 1642
- Oſzczerzam ſię, Reſtringo dentes, rictum diduco riſu. Szaypauſi
- Dłubię w zębách, Dentes ſcalpo, fodico, Warpau terpu dantu.
- Kąſam, Mordeo, lanio dentibus, lacero morſu. Krumtau, kundu.
- Kłápánie, Crepitus dentium. Taukśieimas duntimis.
- Kluczká zá ktorą kłãká západa. Dens vectem aut repagulum forium cohibens. Kablis.
- Kroy pługowy, Dens aratri, vomeris, culter aratri. Rietay źagres.
- Oſkominy, Dentium ſtupor. Duntu atśipimas.
- przekęſuię co, Diuido aliquid dentibus aut morſu: perkrimtu, perkundu.
- Rucham ząb, koł, etc. Agito, commoueo, labefacto dentem, palum, &c. Wiſkinu.
- Szczerbaty człowiek, Diminutos dentes habens. ſzukis.
- Trzonowy ząb, Dentes maxillares, Kruminiey duntis.
- Vkeſnie czego ſztuke. Demordeo, abſcindo dentibus. Nukrimtu, nukundu.
- Ząb, Dens. Duntis.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- dēns, dentis m
  a) dantis dentes adversi priešakiniai dantys; †pueriles pieniniai; eburneus L, †Indus dramblio kaulas; trop. *vitiata dentibus aevi laiko dantys; apie pavydą: maledico dente carpunt; *dente minus mordeor invido; apie skaudžią pajuoką: *atro d. aliquem petere.
  
  b) trop. kas panašu į dantį: dantis, kramplys, kablys, ražas d. ancorae; d. uncus kapstas; *Saturni lenktas sodininko peilis, pjautuvas.

Kuzavinis 2007
- dēns, dent|is m
  1. dantìs; ~ēs adversī C príekiniai dañtys; ~ēs puerīlēs Se píeniniai dañtys; ~ēs concavī PM kiaurì dañtys; ~ēs emptī M dirbtìniai dañtys; ~ēs aprī PM šérno ìltys; īnfrendēre ~ibus V gríežti dantimìs; ~em extrahere PM (ēvellere Ce) ištráukti (išráuti) dañtį; dolor ~ium Ce dantų̃ skaũsmas;
  
  2. prk.
  
  1) kàs panašù į̃ dañtį; ~ēs pectinis Vr šùkų dañtys; ~ēs serrae Vi pjū́klo dañtys; dēns rotae Vi dañtračio krumplỹs; dēns ancorae V iñkaro kablỹs; dēns uncus V kaplỹs; dēns arātrī Co norãgas;
  
  2) dañtys, kandìmas; ~ēs aevī O laĩko dañtys; dēns invidus H pavỹdas; dēns maledicus C ãpkalbos; atrō ~e aliquem petere H skaũdžiai ką̃ pajuõkti; ◊ venīre alicuī sub ~em Pt pakliū́ti kám añt dantiẽs, t. y. bū́ti apkalbamám