Lotyniškas antraštinis žodis
Tekstas žodyno straipsniuose
  • dēnūnti|o, āre, āvī, ātum
  • Veiksmažodis, 1 asmenuotė. Skiemenys: LLBA (4)
  • Sirvydas 1642
    • Nakazuię, Impero aliquid, denuntio. Liepiu, iſakau.
    • Obwieſzcźam co komu. Nuncio, denuncio, annuncio, apporto nunciũ, &c. Naśinu, gierdenu.
    • odpowiádã komu (nieprzyiaćielſkie) Indico, denuntio alicui inimicitias. Apſiſakau kam eſſus neprietelum.
    • opowiednie, Ex denũtiato. apſakitinay.
    • oznaymuię, Significo, nuntio, denuntio, perfero, edoceo, notum facio. apſakau, duomi źiniu.
    • Sądy zápowiedźieć, Edico fori diem, denuncio iudicia, Aźuſakau biłas.
    • wypowiádam przymierze, Denuncio bellum. Apſakau kam kariony.
  • Jokantas 1936
    • dē-nūntio 1
      a) paskelbti, pranešti, pareikšti proscriptionem, bellum grasyti; mortem, futura mala; prodigia Caesari eadem denuntiant pranašauti, lemti; su acc. c. inf.; su ut ir ne ir ties. su conj.
      b) jurid. t. t. alicui testimonium d. reikalauti iš ko paliudyti; testibus d. reikalauti iš liudininkų parodymų; d. de aliqua re pareikšti, kad kas bus traukiamas teismo atsakomybėn; d. in iudicium pareikšti reikalavimą liudininkams ar draugams, kad tam tikru laiku stotų į teismą kaipo šalininkai; d. iudici pareikšti teisėjui, kad kaltintojas atsiima skundą.
  • Kuzavinis 2007
    • dēnūnti|o, āre, āvī, ātum vt [dē + nūntio]
      1. pranèšti, paréikšti (alicuī aliquid C); paskélbti (bellum C);
      2. įsakýti (ut arma capiant L); reikaláuti (alicuī testimōnium C);
      3. grasìnti (alicuī mortem Se); pranašáuti (nigram hōram alicuī Ti);
      4. įskų́sti Su