- dēscrīptio
- dēscrīptiōnālis
- dēscrīptiuncula
- dēscrīptīvus
- dēscrīptor
- dēscrīptus
- dēscrobo
- dēsculpo
- dēseco
- dēsecro
- dēsectio
- dēsectus
- dēsecuī
- dēsēdī
- dēsenēsco
- dēsero 1
- dēsero 2
- dēserpo
- dēserta
- dēsertio
- dēsertitūdo
- dēsertor
- dēsertrīx
- dēsertum
- dēsertus
- dēservio
- dēservītio
- dēses 1
- dēses 2
- dēsessus
- dēsiccātio
- dēsiccātīvus
- dēsicco
- dēsideo
- dēsīderābilis
- dēsīderātio
- dēsīderātīvus
- dēsīderium
- dēsīdero
- dēsidia 1
- dēsīdia 2
- dēsidiābulum
- dēsidiōsē
- dēsidiōsus
- dēsīdo
- dēsīgnātio
- dēsīgnātor
- dēsīgnātus
- dēsīgno
- dēsiī
- >>
- dēsil|io, īre; siluī (silīvī, siliī), sultum
- Veiksmažodis, 4 asmenuotė. Skiemenys: LBBA (4)
- Susiję: dēsultus; dēsuluī
- Kuzavinis 2007
- dēsil|io, īre; siluī (silīvī, siliī), sultum vi [dē + 2. salio] 1. nušókti; ~īre ab equō V (ex equō Cs) nušókti nuõ árklio; ~īre in pedēs Cs, Ap nulìpti žẽmėn; ◊ ~īre in artum H pakliū́ti į̃ suñkią pãdėtį, atsidùrti aklãvietėje;2. trýkšti; lympha ~it H vanduõ trỹkšta
- dēsil|io, īre; siluī (silīvī, siliī), sultum vi [dē + 2. salio]