dīdūco

dīdūc|o, ere; dūxī, ductum
Veiksmažodis, 3 asmenuotė. Skiemenys: LLA (3)

Sirvydas 1642
- Oſzczerzam ſię, Reſtringo dentes, rictum diduco riſu. Szaypauſi
- Rozczeſuię, rozczoſuie włoſy, Explico, diduco crines pectine, Iźſzukuo-iu.
- Rozdźiewam gębę. Diduco, diſtendo labra, aperio os. Izſiźioiu.
- ſnuię, Euoluo glomũ, fila conuoluta diduco, Metu.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- dī-dūco, dūxī, ductum 3 [dis-duco]
  a) atidaryti, atskleisti, praskleisti pugnum, digitos; *vestem manu, †fores palatii; os (sc. alicui).
  
  b) atskirti, perskirti aliquem ab aliquo; †hostem išblaškyti; †matrimonium; *assem in partes centum; diductam (sc. esse) civitatem, ut civili bello pasiskirstę į partijas piliečiai, kaip...
  
  c) kariuomenės eiles laivus ištiesti, išskleisti, išrikiuoti naves, milites, aciem L, †ordines; trop. oratic rivis diducta est, non fontibus.

Kuzavinis 2007
- dīdūc|o, ere; dūxī, ductum vt [dis + dūco]
  1. atidarýti (forēs T); atskleĩsti, praskleĩsti (vestem manū O); išskė̃sti (digitōs C); išsklaidýti (nūbēs Lu); išblaškýti (hostēs T); ~ere ōs Pt pražióti bùrną;
  
  2. atskìrti, pérskirti (aliquem ab aliquō O); padalýti (assem in centum partēs H); paskìrstyti, suskìrstyti (cīvitātem T);
  
  3. kar. išrikiúoti, išskleĩsti (mīlitēs, nāvēs Cs)