differo

differ|o, re; distulī, dīlātum
Veiksmažodis, netaisyklinga asmenuotė (kaip fero). Skiemenys: LBA (3)
Susiję: differēns 1; dīlātus; distulī

Sirvydas 1642
- Odkładam ná inſzy czás, Differo, reijcio, reſeruo, protraho in alium diem, Atguldźiu.
- Rozbieráią co, rozebráli kśięgi, etc. Diſtrahunt, differunt. Parinka.
- Roznoſzę, Differo, Iźneśioiu.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- dif-fero, dis-tulī, dī-lātum, dif-ferre
  1) trans.
  
  a) išnešioti, išplatinti ignem in omnem locum castrorum; *ulmos in versum d. pasodinti eilėmis.
  
  b) sudraskyti, išblaškyti *insepulta membra different lupi; *classem vis venti distulit išsklaidė.
  
  c) trop.
  
  α) platinti žodžiu, skelbti rem sermonibus; rumore dilato N; fama distulit su acc. c. inf.
  
  β) atidėti, nukelti aliquid in posterum diem; disputationem in alicuius adventum; mors Hamilcaris et pueritia Hannibalis distulerunt bellum L.
  
  γ) sulaikyti, sutrukdyti aliquem in aliud tempus atsakyti kam ką iki kitam laikui; dilatus per frustrationem in spem impetrandi honoris L.
  
  2) intr. (tik esamojo laiko kamienas) skirtis, būti skirtingam illi naturis differunt; haec cogitatione inter se differunt, re copulata sunt; su dat.; impers. non multum differt nėra didelio skirtumo; su utrum — an.

Kuzavinis 2007
- differ|o, re; distulī, dīlātum [dis + fero]
  1. vt
  
  1) išnešióti (favillam Lu); išplãtinti (ignem Cs);
  
  2) sudraskýti (frustillātim Pl); išsklaidýti, išblaškýti (classem H); ventus ~t nūbila V vė́jas išsklaĩdo dẽbesis;
  
  3) prk.
  
  a) (iš)plãtinti (žodžiu), skélbti; ~re rumōrēs Te plãtinti gandùs;
  
  b) atidė́ti, nukélti (rem in aliud tempus C); sulaikýti (stipendium mīlitum Su); ~re sē O užtrùkti, užsibū́ti;
  
  2. vi skìrtis, bū́ti skirtìngam (inter sē C; ab aliquō ir ab aliquā rē C; cum aliquā rē C; alicuī reī H); aliquid ~t C šíek tíek skìriasi; nōn multum ~t C nedaũg tesìskiria, nėrà dìdelio skìrtumo