- discrēdo
- discrepantia
- discrepātio
- discrepo
- discrētē
- discrētim
- discrētio
- discrētor
- discrētus
- discrēvī
- discrībo
- discrīmen
- discrīmināle
- discrīminālis
- discrīminātim
- discrīminātio
- discrīmino
- discrīpsī
- discrīptio
- discrīptus
- discrucio
- discubitus
- discubuī
- discucurrī
- discumbo
- discupio
- discurro
- discursātio
- discursātor
- discursio
- discurso
- discursus 1
- discursus 2
- discus
- discussī
- discussio
- discussor
- discussōrius
- discutio
- disertē
- disertim
- disertus
- disjicio
- disjēcī
- disiectī
- disjectus 1
- disjectus 2
- disjūnctē
- disjūnctio
- disjūnctīvus
- << >>
- disert|us, a, um
- Būdvardis, 2/1 linksniuotė (taisyklinga), 3 galūnių. Skiemenys: BLB (3)
- Sirvydas 1642
-
Mowny. Diſertus verboſus. Pigakalbis. - wymowny, Eloquens, diſertus, copioſus, ad dicẽdum iźkałbus.
-
- Jokantas 1936
- disertus 3 (adv. -ē ir -im P) su comp. ir sup. [dissero] a) apie kalbą: gerai sutvarkytas, planingas, aiškus, ryškus verba, oratio, historia, epistula, litterae.b) trop. iškalbingas, iškalbus homo, orator, adulescens; Antonius disertos ait se vidisse multos, eloquentem (visiškai gerą kalbėtoją) omnino neminem; diserte dicere.
- Kuzavinis 2007
- disert|us, a, um adj. [2. dissero] (comp. ~ior C, sup. ~issimus Ct) 1. planìngas, áiškus, tikslùs (ōrātio, epistula C etc.);2. prk. iškalbìngas, iškalbùs (ōrātor, homo Te, Ct, C)
- disert|us, a, um adj. [2. dissero] (comp. ~ior C, sup. ~issimus Ct)