- disserēnat
- dissero 1
- dissero 2
- disserpo
- dissertātio
- disserto
- dissertus
- disseruī
- dissessus
- dissēvī
- dissicio
- dissidēns
- dissidentia
- dissideo
- dissidium
- dissīgnātio
- dissīgnātor
- dissīgno
- dissilio
- dissimilis
- dissimiliter
- dissimilitūdo
- dissimulanter
- dissimulantia
- dissimulātio
- dissimulātor
- dissimulo
- dissipābilis
- dissipātio
- dissipātus
- dissipo
- dissitus
- dissociābilis
- dissociātio
- dissocio
- dissolūbilis
- dissolūtē
- dissolūtio
- dissolūtus
- dissolvo
- dissonus
- dissors
- dissuādeo
- dissuāsio
- dissuāsor
- dissuāsōrius
- dissuāsus
- dissuī
- dissulto
- dissultus
- << >>
- dissimulāti|o, ōnis f
- Daiktavardis, 3 linksniuotė (priebalsinis tipas), moteriškoji, bendrinis. Skiemenys: LBBLBA (6)
- Sirvydas 1642
-
zmyślanie źartowne, Ironia, diſſimulatio. Sumuſtimas iuokingas.
-
- Jokantas 1936
- dissimulātio, ōnis f [dissimulo] a) padarymas nepažįstamu, nepanašiu, maskavimas †in dissimulationem sui kad nebūtų pažintas.b) apsimetimas, veidmainiškumas, ironija urbana etiam d. est, cum alia dicuntur ac sentias.
- Kuzavinis 2007
- dissimulāti|o, ōnis f [dissimulo] 1. slėpìmas, dañgstymas, maskãvimas T;2. apsimetìmas, veidmainiškùmas C;3. dė̃mesio neródymas, nedėmesingùmas PJ;4. irònija C, Q
- dissimulāti|o, ōnis f [dissimulo]