- dissimulātio
- dissimulātor
- dissimulo
- dissipābilis
- dissipātio
- dissipātus
- dissipo
- dissitus
- dissociābilis
- dissociātio
- dissocio
- dissolūbilis
- dissolūtē
- dissolūtio
- dissolūtus
- dissolvo
- dissonus
- dissors
- dissuādeo
- dissuāsio
- dissuāsor
- dissuāsōrius
- dissuāsus
- dissuī
- dissulto
- dissultus
- dissuo
- dissupo
- dissūtus
- distābēsco
- distaedet
- distantia
- distendo
- distentio
- distentus 1
- distentus 2
- distentus 3
- distermino
- distichon
- distīnctē
- distīnctio
- distīnctīvus
- distīnctus 1
- distīnctus 2
- distineo
- distinguo
- distinuī
- distīnxī
- disto
- distorqueo
- << >>
- dissult|o, āre
- Veiksmažodis, 1 asmenuotė. Skiemenys: LLA (3)
- Sirvydas 1642
-
Miga ſię co, migocę. Vibrat, palpitat, diſſultat, micat. Mirga, blizga, płeſta, błeſcioia.
-
- Jokantas 1936
- dis-sulto 1 [intens. iš dissilio] plyšti, sprogti, trūkti *dissultant ripae; trop. plėstis į visas puses *tanti crepitus fulmine dissultant taip smarkiai griaudžia nuo žaibo.
- Kuzavinis 2007
- dissult|o, āre vi [int. iš dissilio] 1. atšokinė́ti (tēla Se); atsispindė́ti (aquae splendor per tēcta Sl);2. plýšti, sprógti; skéldėti, trūkinė́ti (rīpae V);3. prk. plìsti, plė̃stis (crepitūs V)
- dissult|o, āre vi [int. iš dissilio]