- efflīctē
- efflīctim
- efflīgo
- efflo
- efflōrēsco
- effluentia
- effluo
- effluvium
- efflūxī
- effōco
- effodio
- effor
- effossio
- effossus
- effrāctūra
- effrāctus
- effrēgī
- effrēnātē
- effrēnātio
- effrēnātus
- effrēnis
- effrēno
- effrēnus
- effrico
- effringo
- effrixī
- effūdī
- effugio
- effugium
- effugo
- effulgeo
- effultus
- effundo
- effūsē
- effūsio
- effūsus
- effūtio
- ēgelidus
- egēns
- egentia
- egēnus
- egeo
- Ēgeria
- ēgero
- egestās
- ēgestio
- ēgestus 1
- ēgestus 2
- ēgī
- Egnātius
- ego
- egomet
- egopte
- ēgredior
- ēgregiē
- ēgregium
- ēgregius
- ēgressus 1
- ēgressus 2
- ēgurgito
- ehem
- eheu
- eho
- ehodum
- ei
- eia
- ējāculor
- ējicio
- ējēcī
- ējectāmentum
- ējectīcius
- ējectio
- ējecto
- ējectūra
- ējectus 1
- ējectus 2
- ējer-
- ējero
- ējulātio
- ējulātus
- ējulo
- ējūrātio
- ējūro
- ējusdemmodī
- ējusmodī
- ēlābor
- ēlabōrātē
- ēlabōrātio
- ēlabōrātus
- ēlabōro
- Elaea
- ēlāmentābilis
- ēlanguēsco
- ēlāpsus
- ēlātē
- Elatēius
- ēlātio
- ēlātīvus
- ēlātro
- ēlātus
- ēlautus
- >>
- Kuzavinis 2007
- ego pron. person. (gen. meī, dat. mihi, acc. ir abl. mē) àš; ego et frāter meus C àš ir̃ màno brólis; dā mihi vēniam C padė́k mán; eāmus ad mē Te eĩkime pàs manè; mē cōnsule C mán konsuláujant; mēcum C sù manimì; ◊ alter ego C kìtas àš, t. y. geriáusias màno draũgas