- ēgestus 2
- ēgī
- Egnātius
- ego
- egomet
- egopte
- ēgredior
- ēgregiē
- ēgregium
- ēgregius
- ēgressus 1
- ēgressus 2
- ēgurgito
- ehem
- eheu
- eho
- ehodum
- ei
- eia
- ējāculor
- ējicio
- ējēcī
- ējectāmentum
- ējectīcius
- ējectio
- ējecto
- ējectūra
- ējectus 1
- ējectus 2
- ējer-
- ējero
- ējulātio
- ējulātus
- ējulo
- ējūrātio
- ējūro
- ējusdemmodī
- ējusmodī
- ēlābor
- ēlabōrātē
- ēlabōrātio
- ēlabōrātus
- ēlabōro
- Elaea
- ēlāmentābilis
- ēlanguēsco
- ēlāpsus
- ēlātē
- Elatēius
- ēlātio
- << >>
- ējecti|o, ōnis f
- Daiktavardis, 3 linksniuotė (priebalsinis tipas), moteriškoji, bendrinis. Skiemenys: LLBA (4)
- Kuzavinis 2007
- ējecti|o, ōnis f [ējicio] 1. išmetìmas; išspjovìmas; sanguinis ~o Vi spjáudymas kraujaĩs;2. išvãrymas, išvijìmas; ištrėmìmas, tremtìs; mortem et ~ōnem timēre C bijóti mirtiẽs ir̃ tremtiẽs;3. med. išnirìmas, išsinarìnimas (articulī CA)
- ējecti|o, ōnis f [ējicio]