- encausto
- encaustum
- encaustus
- Enceladus
- enchīridion
- encliticum
- encliticus
- encyclios
- endo
- endoplōro
- Endymiōn
- ēneco
- energīa
- energūmenos
- ēnervātio
- ēnervātus
- ēnervis
- ēnervo
- Engonasin
- Enguīnī
- Enguīnus
- Engyīnus
- Engyon
- ēnico
- enim 1
- enim 2
- enim 3
- enimvērō
- Enīpeus
- ēnīs-
- ēnīsus
- ēniteo
- ēnitēsco
- ēnītor
- ēnituī
- ēnīxē
- ēnīxus 1
- ēnīxus 2
- Enna
- Ennaeus
- Ennēnsis
- Ennius
- ēno
- ēnōdātē
- ēnōdātio
- ēnōdātor
- ēnōdātus
- ēnōdis
- ēnōdo
- ēnōrmis
- << >>
- 1. enim
- Prieveiksmis. Skiemenys: BB (2)
- Jokantas 1936
enim conjunct. 1) kaipo teigiamasai žodelytis: tikrai, iš tiesų, tiesa, žinoma; Plautas tik šia prasme tevartoja, dažnai sakinio pradžioje: enim me nominat P; su at, non, quia PT.2) kaipo paaiškinamasai žodelytis tik nuo Terencijaus laikų ir visuomet antroje sakinio vietoje:a) būtent.b) nes.
- Kuzavinis 2007
- 1. enim adv. tikraĩ, ìš tiesų̃, ìš tikrų̃jų, žìnoma Pl, Te, C etc.