- exim
- eximiē
- eximius
- eximo
- exin
- exinānio
- exinde
- exintero
- existentia
- exīstimantēs
- exīstimātio
- exīstimātor
- exīstimo
- existo
- exīstumo
- exitiābilis
- exitiālis
- exitio
- exitiōsus
- exitium
- exitus
- exlēx
- exobrutus
- exobsecro
- exodium
- exolēsco
- exolētus
- exolēvī
- exolo
- exonerātio
- exonero
- exoptātus
- exopto
- exōrābilis
- exōrātio
- exōrātor
- exorbeo
- exorcismus
- exorcisso
- exorcista
- exorcizātio
- exorcizātor
- exorcizo
- exōrdior
- exōrdium
- exoriēns
- exorior
- exōrnātio
- exōrnātor
- exōrno
- << >>
- exodi|um, ī n
- Daiktavardis, 2 linksniuotė (taisyklinga), niekatroji, bendrinis. Skiemenys: LBBB (4)
- Jokantas 1936
exodium, iī n [ἐξόδιον = „išėjimas, pabaiga“] lošimo pabaiga, linksmas scenos dalykėlis po rimtos dramos, farsas.
- Kuzavinis 2007
- exodi|um, ī n [gr.] 1. pabaigà, gãlas; aliquid ad ~um dūcere Vr baĩgti ką̃ nórs;2. egzòdas (baigiamoji dramos dalis), baigiamàsis divertismeñtas, liñksmas scènos dalykė̃lis põ rimtõs drãmos, fársas (Atellānae J)
- exodi|um, ī n [gr.]