figūra

figūr|a, ae f
Daiktavardis, 1 linksniuotė (taisyklinga), moteriškoji, bendrinis. Skiemenys: BLB (3)

Sirvydas 1642
- Model budowánia. Forma, exemplar, figura, idea. Budas, kwarma.
- okrągłáwy, Ouatus, oualis figuræ. Apwałus.
- okrągły, Rotundus, orbiculatus, globoſus, rotundæ figuræ. Apiſkritas, apwałus.
- Poſtáć, Species, habitus, figura, forma, Weydas.
- źegnam ſię, ábo kogo, ábo co krzyźem. Crucis figura ſigno, ſignum crucis facio. źinklinu.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- figūra, ae f [cnf. fingo]
  1) išvaizda, forma, pavidalas hominis in humana, animantium, navium, caeli, signorum; alcium est consimilis capris figura.
  
  2) trop.
  
  a) paveikslas, povyza, yp. mirusio šešėlis portentum humanā figurā žmogaus išvaizdos.
  
  b) savybė, ypatybė, pobūdis vocis, negotii, dicendi; *mille f. pereundi.
  
  c) apie išsireiškimo būdą: kalbos figūra †figurae sententiarum et verborum.

Kuzavinis 2007
- figūr|a, ae f [fingo]
  1. ìšvaizda, pavìdalas (nāvis Cs; mundī C);
  
  2. prk.
  
  1) pavéikslas, ãtvaizdas; povyzà, stõtas (hominis Ap);
  
  2) mìrusiojo šešė́lis Lu;
  
  3) savýbė, ypatýbė, póbūdis (negōtiī, ingeniī C);
  
  3. geom. figūrà; ~a quadrangula PM keturkam̃pė figūrà;
  
  4. ret. kalbõs figūrà (ōrātiōnis Q)