fīnis

fīn|is, is m (f)
Daiktavardis, 3 linksniuotė (mišrusis tipas), vyriškoji arba moteriškoji, bendrinis. Skiemenys: LB (2)

Sirvydas 1642
- Domawiam czego. Finem facio ſermoni. Dakałbu, beygiu kałbu, item Conſequor dicendo, Daſikałbu ko.
- Gránicá, Limes, confinium, terminus, finis, regio, meta. Siena, rubeźius, gałas, kraſztas.
- Komiſarz, Recuperator, prædiator, arbiter regendis finibus. Atieſzkotoias.
- Kończę rzecz, mowę. Peroro, finem facio orandi, termino orationem. Baygiu kałbuu.
- Koniec. Finis, terminus, terminatio. Gałas, pabayga, kraſztas.
- Koniec ſpraw. Finis, mens, conſilium, ſcopus, exitus Gałas darbuu, paſtatimas, śirdis, kuriu, daro kas dayktu kiekwienu.
- Odegráć, Deludere, imponere finem ludo. Atźaydźiu.
- Podkomorzy źiemſki, Præfectus regendorum finium. Kamarnikas źemes kraſztu.
- Pomykam czego, Promoueo, propago, proueho, protollo fines, &c. paſlinkiu.
- Zagranicze, Extra fines locus, Aźurubeźiaus.
- Zagraniczny, Extra fines ſitus, Aźurubeźinis.

Daukantas 1838
- Finis, is, m. gałas, pabonga. Fines regni, rubeżei walstibęs.

Jokantas 1936
- fīnis, is m (retai f) [figo]
  I. siena:
  
  a) siena, sienos linija, riba Galliae, Ligurum; quem ad finem loca aperta pertinebant; pl. agrorum; usque ad fines insecuti; de finibus controversia est; abl. fine su gen. iki *genūs, Orientis.
  
  b) trop.
  
  α) pl. kraštas, šalis, žemė in fines Santonum proficisci; priimi, extremi fines pats pasienis, tolimiausias pakraštys; apie privatinę nuosavybę: žemės plotas, žemė, laukas dominos finibus pellere.
  
  β) riba, saikas finem aequitatis transire; finem arba fines alicui statuere nustatyti ribas; †finem et modum habere.
  
  II. galas:
  
  1) galas, pabaiga ad finem venire L; *labor in fine est; proelii, bellandi, sequendi.
  
  2) tikslas quem ad finem? kuriam galui?; trop. domūs f. est usus; quae f. standi? kam čia stovėti?; †ad eum finem dėl to
  
  3) trop. kas yra aukščiausia, aukščiausias laipsnis honorum populi f. est consulatus; f. bonorum aukščiausioji gėrybė.

Kuzavinis 2007
- fīn|is, is m (retai – f)
  1. ribà, síena (Galliae L); ~ēs agrōrum C laukų̃ rìbos;
  
  2. prk. pl. ~ēs krãštas, šalìs, žẽmė; ~ēs Santonum Cs sántonų krãštas; ~ēs propriī C núosavos val̃dos;
  
  3. gãlas, pabaigà; baigmė̃; ~em facere loquendī Cs baĩgti kalbė́ti; ad ~em venīre L eĩti į̃ pãbaigą; ~is vītae C mirtìs;
  
  4. tìkslas; ad eum ~em T tuõ tikslù; quem ad ~em? Pl kuriám gãlui?; quae ~is standī? V kám čià stovė́ti?;
  
  5. prk. viršū́nė, aukščiáusias láipsnis; ~is bonōrum C didžiáusia vertýbė; ~is malōrum C didžiáusia blogýbė