- fors
- forsan
- forsit
- forsitan
- fortāsse
- fortāssis
- fortāx
- forte
- fortēsco
- fortia
- forticulus
- fortificātio
- fortifico
- fortis 1
- fortis 2
- fortiter
- fortitūdo
- fortuīta
- fortuītō
- fortuītū
- fortuītus
- fortūna
- Fortūna
- fortūnātē
- fortūnātus 1
- fortūnātus 2
- fortūno
- forulī
- Forulī
- forum
- Forum
- forus
- Fosī
- fossa
- fossīcius
- fossilia
- fossilis
- fossio
- fossor
- fossula
- fossūra
- fossus
- fōtus 1
- fōtus 2
- fovea
- foveo
- frāctē
- frāctio
- frāctor
- frāctūra
- << >>
- 1. fortūnāt|us, a, um
- Būdvardis, 2/1 linksniuotė (taisyklinga), 3 galūnių. Skiemenys: LLLB (4)
- Sirvydas 1642
-
ſzczęśliwy, Felix, fortunatus, proſper. Pałaymintas.
-
- Daukantas 1838
- Fortunatus, a, um, łaimingas.
- Jokantas 1936
- fortūnātus 3 (adv. -ē) su comp. ir sup. [fortuna] a) esąs laimingoje padėtyje, laimingas senex, res publica, *vita; su gen. *laborum darbuose; su abl. aetas aurea fetibus arboreis fortunata.b) pasiturįs, išsigalįs, turtingas nec quidquam insipiente fortunato intolerabilius fieri potest.
- Kuzavinis 2007
- 1. fortūnāt|us, a, um adj. [fortūna] (comp. ~ior C, sup. ~issimus C) 1. laimìngas (homo C etc.);2. turtìngas, pasìturintis (Athēnae Pl)
- 1. fortūnāt|us, a, um adj. [fortūna] (comp. ~ior C, sup. ~issimus C)