Lotyniškas antraštinis žodis
Tekstas žodyno straipsniuose
  • geni|us, ī m
  • Daiktavardis, 2 linksniuotė (taisyklinga), vyriškoji, bendrinis. Skiemenys: BBB (3)
  • Sirvydas 1642
    • opętał go czart, Eſt fanaticus, a malo genio agitatur. Apſeſtas.
  • Jokantas 1936
    • genius, iī m [gigno] genijus, dvasia-sergėtoja, lydėjusi žmogų nuo gimimo valandos iki pat mirties ir per visą gyvenimą dariusi jam įtakos. Romėnai prisiekdavo savo genijum ir brangiais bei gerbiamais žmonėmis; šventomis dienomis aukodavo jam gėles ir vyną genio suo sacrificare P; *genium piare floribus et vino; *defraudare genium suum T = nutraukti nuo savo burnos; *genium curare vino nusilenkti vynu, puotauti. Savo genijų turėjo ir kiekviena šeimyna, visuomenė, miestas, valstybė, vietovė, namai; trop. geradaris.
  • Kuzavinis 2007
    • geni|us, ī m [gigno]
      1. gènijus (pūblicus A); dvasià (locī V); ~um suum dēfraudāre Pl nuõdyti sáu gyvẽnimą;
      2. geradarỹs Pl;
      3. vėl. prk. tãlentas, gabùmai VenF