humilis

humil|is, e
Būdvardis, 3 linksniuotė (taisyklingas būdv. tipas), 2 galūnių. Skiemenys: BBB (3)

Sirvydas 1642
- Miáłki, nie głęboki, Breuis, vadoſus, humilis. Sekłus, negiłus, miałko, ſekłu.
- Niſki, Depreſſus, ſubmiſſus, humilis, Zemas.
- podły, Vilis, abiectus, humilis. łetas.
- Pokorny, vniźony, Humilis, ſupplex, demiſſus, źiemas, nuźiemintas.
- Sercá máłego człowiek. Muliebri animo homo, abiecto, demiſſo, humili. Maźos śirdies.
- Sſiádłość, Modica & humilis corporatura. Kreſnumas.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- humilis, e (adv. -iter) su comp. ir sup. [humus]
  1) žemas, mažas arbor, *casae; staturā humili esse N; *avis volat humilis; fossa h. negili grabė.
  
  2) trop.
  
  a) kilmės, padėties, savybių atžvilgiu: žemas, menkas, nežymus, prastas humili loco natus; humilibus parentibus nati; h. et obscuri homines; homo humillimus de plebe L; subst. humiliores (prieš. potentiores); humillimi S.
  
  b) apie kalbėtojus ir kalbą: paprastas, be pagražinimų, prastas oratio h. et abiecta; *humili modo loqui; *sermo, genus dicendi.
  
  c) apie būdą: žemas, pataikaujantis nemo est tam h., qui; nihil humile cogitare; bailus, nusiminęs consulum humiles mentes; humili animo ferre; nuolankus, pasižeminęs animo demisso atque h.; †ut res se dant, ita magni humilesque sumus T; humiliter sentire.

Kuzavinis 2007
- humil|is, e adj. [humus] (comp. ~ior Cs, sup. ~limus L)
  1. žẽmas (turris Cs; arbor C); mãžas (mūnītio Cs; statūra N); seklùs, negilùs (fossa V);
  
  2. prk.
  
  1) prãstas, meñkas (vestītus N); nežymùs, nereikšmìngas (cīvitās Cs);
  
  2) pàprastas, nekilmìngas (homo H); nātus parentibus ~ibus C nekilmìngų tėvų̃ vaĩkas;
  
  3) nuolankùs, nusižẽminęs (homo Vlg); vérgiškas, pataikáujantis (assentātor VP);
  
  4) bailùs; nusimìnęs, prìslėgtas (animus Lu);
  
  5) į̃prastas, kasdienìnis (cūrae PJ); nuválkiotas, banalùs (sermo C);
  
  6) žẽmas, negarbìngas, niekìngas, vulgarùs (ōrātio C; verba Q)