illūstris

illūstr|is, e
Būdvardis, 3 linksniuotė (taisyklingas būdv. tipas), 2 galūnių. Skiemenys: LLB (3)

Sirvydas 1642
- Oświecony, trop: de homine Illuſtriſſimus, illuſtris, clarus, clariſſimus, Skayſtas, ſkayśćiauſis.
- Oświecony, trop: de homine Illuſtriſſimus, illuſtris, clarus, clariſſimus, Skayſtas, ſkayśćiauſis.
- Doyrzę, dobrze widzę. Cerno acutè, inſignẽ & illuſtrem habeo viſum. Nuregiu, regiu świeśiey.
- Gośćiniec, drogá torowána. Via publica, illuſtris, lata, celeberrima. Wieſzas kielas.
- Swiętny, Jlluſtris, ſpecioſus, ſplendidus. Skayſtas, ſwidus.
- ſławny, Celebris, clarus, illuſtris. Garbingas.
- Zacny, Clarus, excellens, præſtans, illuſtris. źimus, ſkayſtas, ayſzkus.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- illūstris, e (adv. comp. -ius) su comp. ir sup. [illustro]
  1) šviesus, skaistus, aiškus solis candor illustrior est; illustres dies; †nox sideribus.
  
  2) trop.
  
  a) nušviečiąs, ryškus, aiškus exemplum, rationes, sermones; omnia sunt illustria ad cognoscendum; illustrius dicere de re.
  
  b) nuostabus, žymus factum illustre notumque omnibus.
  
  c) garsus, pagarsėjęs, aukštos kilmės illustriore loco natus; ex familia vetere et illustri; ad laudem illustrius.

Kuzavinis 2007
- illūstr|is, e adj. [illūstro] (comp. ~ior C, sup. ~issimus C)
  1. šviesùs (locus C); šviẽčiantis, spiñdintis (stēlla C); àpšviestas; nox sīderibus ~is T žvaigždė́ta naktìs;
  
  2. prk.
  
  1) áiškus, suprañtamas (ōrātio C); ~ēs ratiōnēs C áiškūs įródymai;
  
  2) žymùs, nuostabùs (rēs C);
  
  3) garsùs, šlovìngas (vir, homo C)