impotēns

impot|ēns, entis
Būdvardis, 3 linksniuotė (tipas su -nt-), 1 galūnės. Skiemenys: LBL (3)

Sirvydas 1642
- Nieuhámowány, Impotens, effrenatus, effrenis, indomitus. Nenuwałdomas, neaźuturetinas.
- zápalczywość, Præferuida ira, impotens animus furor, v. Gniew.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- im-potēns, entis (abl. -e ir -i) (adv. -enter) su comp. ir sup.
  1) bejėgis, silpnas, suglebęs, gležnas valent haec omnia ad salutem innocentium, ad opem impotentium silpnųjų; *Juno cesserat impotens.
  
  2) nevaldąs, nesuvaldąs irae L, †anim, †amoris; equi regendi L.
  
  3) nesusivaldąs:
  
  a) aistringas, nesuvaldomas, despotiškas homo, animus; impotens, iracundus; impotens, ardens odio; su inf. i. sperare turįs drąsių vilčių; su dat. (keno atžvilgiu).
  
  b) trop. apie daiktus: be saiko, perdėtas, didžiulis laetitia, inhumanitas, crudelitas, postulatum; *aquilo padūkęs.

Kuzavinis 2007
- impot|ēns, entis adj. [2. in + potēns]
  1. negalìngas, bejė̃gis, sil̃pnas (homo C);
  
  2. neval̃dantis, nesuval̃dantis; ~ēns suī CR nesusival̃dantis; ~ēns equī regendī L nesuval̃dantis árklio;
  
  3. įnirtìngas, siutìngas (aquilo H);
  
  4. nežabótas, nesuval̃domas, despòtiškas (dominātio N); valdìngas (homo Se);
  
  5. prk. besaĩkis, didžiùlis, nepàprastas (laetitia C)