inānis

inān|is, e
Būdvardis, 3 linksniuotė (taisyklingas būdv. tipas), 2 galūnių. Skiemenys: BLB (3)

Sirvydas 1642
- Czczy. Vacuus, inanis & caſſus, vanus. Tuśćias.
- Márny, proźny, nikczemny. Inanis, vanus, euanidus. Niekam nederus.
- Proźny, Vanus, inanis. Tuſzćias.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- inānis, e (adv. -iter) su comp. ir sup.
  1)
  
  a) tuščias, dykas vas, domus, navis; sic illi inanes revertuntur su tuščiomis rankomis; equus be raitininko; corpus be sielos; *vulnus išsižiojęs; parasitus P alkanas; *umbra, *imago mirusiojo, *vulgus mirusiųjų; *chaos šešėlių pasaulis; *lumina aklas; su gen. *inane lymphae dolium; su abl. bonis liberisque, re utili; subst. ināne, is n tuščia erdvė, oro erdvė.
  
  b) neturtingas, vargingas, vargšas, suvargęs homo P, civitas; Siciliam inanem offendere apiplėštas.
  
  2) trop.
  
  a) tuščias, bergždžias, nereikalingas, veltui minae, cogitationes, cupiditates, crudelitas, spes pacis; subst. inānia, ium n kas tuščia, tuštuma *captare nubes et inania.
  
  b) tuščias, nieko nesakąs verborum sonitus; *inane decus purpurae; †speciosa verbis, re inania; su gen. (ea) inanissima prudentiae reperta sunt.
  
  c) tuščias, pasigiriąs, savim patenkintas homo S, animus, ingenia, *ambitio.

Kuzavinis 2007
- inān|is, e adj. (comp. ~ior L, sup. ~issimus C)
  1. tùščias, dỹkas (domus, vās C); homo ~is Pl žmogùs bè naštõs; equus ~is C žìrgas bè raĩtelio;
  
  2. neturtìngas, vargìngas, var̃ganas, suvar̃gęs (homo Pl); apiplė́štas, nuniókotas (Sicilia C);
  
  3. prk.
  
  1) tùščias, ber̃gždžias, nevaisìngas, vel̃tas, nereikalìngas (cōgitātiōnēs C; spēs V; opera H);
  
  2) tùščias, neturinìngas, niẽko nesãkantis, beprãsmis (verba C); litterae ~ēs C tùščias (neturinìngas) láiškas;
  
  3) tuščiagar̃bis, pasipū̃tęs, išpuĩkęs (homo S)