- inchoātus
- inchoo
- incicur
- incido 1
- incīdo 2
- incīle
- incīlis
- incīlo
- incingo
- incino
- incīnxī
- incipio
- incipisso
- incircumspectē
- incircumspectus
- incīsē
- incīsim
- incīsio
- incīsor
- incīsum
- incisūra
- incīsus
- incitāmentum
- incitātē
- incitātio
- incitātus
- incito
- incitus 1
- incitus 2
- incīvīlis
- incīvīlitās
- incīvīliter
- inclāmātio
- inclāmito
- inclāmo
- inclārēsco
- inclēmēns
- inclēmenter
- inclēmentia
- inclīnābilis
- inclīnātio
- inclīnātus
- inclīno
- inclitus
- inclūdo
- inclūsio
- inclūsor
- inclūsus
- inclutus
- incoāctus
- << >>
- incitāti|o, ōnis f
- Daiktavardis, 3 linksniuotė (priebalsinis tipas), moteriškoji, bendrinis. Skiemenys: LBLBA (5)
- Kuzavinis 2007
- incitāti|o, ōnis f [incito] 1. greĩtas judė́jimas, greitùmas; smarkùmas; veržlùmas; sōl magnā fertur ~ōne C sáulė jùda dìdeliu greičiù;2. prk.1) (pa)skãtinimas, (pa)rãginimas; sujáudinimas; ~o animī C dvãsinis pakilìmas;2) ùžmojis, pólėkis (ōrātiōnis C)
- incitāti|o, ōnis f [incito]