- incrētus 1
- incrētus 2
- incrēvī
- incrībrātus
- incruentātus 1
- incruentātus 2
- incruentus
- incrustātio
- incrusto
- incubātio
- incubātor
- incubito
- incubitus
- incubo 1
- incubo 2
- incubuī
- incubus
- incucurrī
- incūdo
- inculco
- inculpātē
- inculpātio
- inculpātus
- inculpo
- incultē
- incultus 1
- incultus 2
- incultus 3
- incumba
- incumbo
- incūnābula
- incūnctanter
- incūrābilis
- incūrātus
- incūria
- incūriōsē
- incūriōsus
- incurro
- incursio
- incurso
- incursus 1
- incursus 2
- incurvātio
- incurvēsco
- incurvīsco
- incurvo
- incurvus
- incūs
- incūsātio
- incūsātor
- << >>
- incult|ē
- Prieveiksmis. Skiemenys: LLL (3)
- Sirvydas 1642
-
Grubo, po proſtu. Craſſè, incultè, inſcitè, impolitè, barbarè, ruſticè. Muźikiſzkay kiemiſzkay.
-
- Jokantas 1936
- 1. in-cultus 3 (adv. -ē) su comp. a) neišdirbtas, nekultivuotas, tuščias quam inculta, quam relicta omnia.b) nevalus, apsileidęs, nešvarus homines intonsi et i. L; *genae, *canities.c) trop. šiurkštus, prastas, neapsitrynęs, stačiokas, tamsuolis Tubero, ut vitā, sic oratione durus, incultus, horridus; i. moribus S; *versūs nelygus.
- Kuzavinis 2007
- incult|ē adv. [1. incultus] (comp. ~ius S) paprastaĩ (vīvere C); šiur̃kščiai, stačiõkiškai (dīcere C)