- indīviduus
- indīvīsibilis
- indīvīsus
- indīxī
- indo
- indocilis
- indoctē
- indoctus
- indolēns
- indolentia
- indolēs
- indolēsco
- indomābilis
- indomitus
- indormio
- indōtātus
- indu
- indubitābilis
- indubitanter
- indubitātē
- indubitātus
- indubito
- indubius
- indūco
- inductio
- inductus 1
- inductus 2
- indūcula
- induī
- indulgēns
- indulgenter
- indulgentia
- indulgeo
- indulsī
- indultor
- indultus 1
- indultus 2
- indūmentum
- induo
- induperātor
- indūrēsco
- indūro
- indūruī
- Indus 1
- Indus 2
- indūsiārius
- indūsiātus
- indūsium
- industria
- industriē
- << >>
- inducti|o, ōnis f
- Daiktavardis, 3 linksniuotė (priebalsinis tipas), moteriškoji, bendrinis. Skiemenys: LLBA (4)
- Jokantas 1936
inductio, ōnis f [induco]
1) įvedimas inductiones aquarum; iuvenum armatorum L išėjimas į areną; personarum ficta inductio.2) trop.a) i. animi širdies traukimas, palinkimas prie ko; pasiryžimas.b) indukcija, išrodymas, išvedimas iš panašių atsitikimų arba pavyzdžių.c) suviliojimas i. erroris suklaidinimas.
- Kuzavinis 2007
- inducti|o, ōnis f [indūco] 1. įvedìmas; ~o juvenum armātōrum L ginklúotų jaunuõlių įvedìmas (į areną); ~o aquārum C vandeñs įvedìmas;2. prk.1) (pa)skãtinimas, paskatà; ~o animī C širdiẽs traukìmas, palinkìmas; pasiryžìmas;2) suviliójimas; ~o errōris C suklaidìnimas;3. filos. indùkcija (metodas iš atskirų analogiškų faktų daryti apibendrinimą) C, Q
- inducti|o, ōnis f [indūco]