īnfero

īnfer|o, re; intulī, illātum
Veiksmažodis, netaisyklinga asmenuotė (kaip fero). Skiemenys: LBA (3)
Susiję: illātus; intulī

Sirvydas 1642
- Báwię kogo długo. Divtiùs aliquem moror, teneo, tardo, retardo, detineo, demoror, occupo, moram obijcio, facio, aſſero, infero, interpono alicui. Trukinu, trukdźiu kitu, ~~patrnkinimu~~ [patrukinimu] kam darau, gayśinu, gayśćiu kam áźuduomi, áźuturiu iłgay, karśinu.
- Głodzę, Inedia conficio, compeſco fame, infero famem alicui.
- Krzywdzę kogo, Iniuriam alicui infero, facio, Abidiiu, abidu darau kam.
- Morzę kogo głodem. Infero famem, comprimo, compeſco fame. Marinu badu.
- Oſławiam kogo, Infamo aliquem, inuro, infero infamiam, detraho famæ alterius, traduco aliquem, Nutariu, apkałbu, priźadu.
- Roświecam w iźbie, rc. Illuſtro, illumino igne cubiculum, infero lumen in &c. Aźuźiebiu.
- ſtąpam, Tollo gradum, infero veſtigium. źungau.
- wnoſzę co gdźie, Infero, importo, Ineſzu.
- Wzgadáć ſię, wzgadali ſię, Incidit mentio, incidere in mentionem, inferre ſermonem, inferre ſermonem de. Paminet kałbunt ku.
- Wzgadáć ſię, wzgadali ſię, Incidit mentio, incidere in mentionem, inferre ſermonem, inferre ſermonem de. Paminet kałbunt ku.
- zápluſnąć komu oczy, Tr: Inferre alicui probrũ, obycere. Iźgiedint.
- záwſtydzam kogo, Infero verecundiam, confundo, incutio pudorem. aźugiedinu.

Daukantas 1838
- Infero, fers, intuli, illatum, [inferre,] ineszù. Bellum, karę paskelbù.

Jokantas 1936
- īn-fero, tulī, lātum, ferre
  1)
  
  a) įnešti, atnešti, įmesti, užmesti, nešti, gabenti, padėti regem in aciem; ligna in ignem; coronam in curiam; aliquem in equum pasodinti; su dat. ignem operibus padegti; *Prometheus ignem gentibus intulit davė; *spolia templo L; signa inferre kreipti kur kariškas vėliavas, brautis, pulti, atakuoti; bellum i. Italiae pradėti karą su l.; Catilina patriae signa inferens; cum Hirtius ipse aquilam quartae legionis inferret; Scythis bellum inferre imti kariauti; bellum contra patriam inferre pradėti; inferre bellum in agros atque urbes Ausonum L nukreipti karą; pedem i. įžengti, užpulti; inferri in urbem L; in ignes medios equo L; se in periculum mestis į; *se alicui artintis; absol. se i. įžengti: ut magnifice infert sese P; quo se Catilina i.
  
  b) palaidoti sepulcrum, quo Sulpicius infertur.
  
  c) įnešti į sąskaitą, užrašyti rationes, †rationibus inferri.
  
  d) aukoti *honores Anchisae.
  
  2) trop.
  
  a) patiekti sermonem pradėti kalbą, mentionem alicuius rei L paminėti; crimina iškelti; causam belli alicui jieškoti priekabės pradėti karą.
  
  b) padaryti, pavartoti, sukelti terrorem, periculum, iniuriam; alicui mortem, vulnus; alicui certamen L pradėti.
  
  c) retor. term. t. daryti išvadą deinde infertur: „ille igitur occidit“.

Kuzavinis 2007
- īnfer|o, re; intulī, illātum vt [1. in + fero]
  1. įnèšti, atnèšti (artēs Latiō H); įmèsti, užmèsti (līgna in ignem Cs); gabénti; padė́ti (spolia templō L); ~re ignem tēctīs C padègti namùs; ~re scālās ad moenia L pristatýti kópėčias priẽ síenų; ~re sēmina arvīs T įsė́ti sė́klas į̃ dirvàs; ~re in equum Cs užsodìnti añt árklio; ~re bellum Italiae L pradė́ti kãrą sù Itãlija; ~re pedem (gradum) L įžeñgti, užpùlti; sē ~re arba pass. ~rī mèstis, pùlti; ~rī in urbem L įeĩti į̃ miẽstą; flūmen marī ~tur L ùpė į̃teka į̃ jū́rą;
  
  2. paláidoti (aliquem sepulcrō C; corpus N);
  
  3. įrašýti į̃ są́skaitą, užrašýti (ratiōnēs C); ~re pecūniam aerāriō PJ įmokė́ti pìnigus į̃ valstýbės kãsą;
  
  4. aukóti (honōrēs Anchīsae V);
  
  5. prk.
  
  1) (pa)darýti (alicuī injūriam Cs); (pa)vartóti (vim C); (su)kélti, (su)žãdinti (spem Cs); ~re manūs alicuī arba in aliquem C etc. pakélti rañką priẽš ką̃, pavartóti príevartą; ~re moram Cs del̃sti, vìlkinti;
  
  2) pateĩkti, (pa)minė́ti; ~re sermōnem dē aliquā rē C pradė́ti kal̃bą apiẽ ką̃; ~re mentiōnem alicūjus reī C paminė́ti ką̃; ~re alicuī crīmen prōditiōnis C káltinti ką̃ išdavystè;
  
  3) darýti ìšvadą; deinde ~tur C ìš tõ išeĩna, tokià bū́tų ìšvada