Lotyniškas antraštinis žodis
Tekstas žodyno straipsniuose
  • injic|io, ere; jēcī, jectum
  • Veiksmažodis, mišrioji asmenuotė. Skiemenys: LBBA (4)
  • Susiję: injēcī; injectus 1
  • Sirvydas 1642
    • Imam kogo, Capio, comprehendo, inijcio manus alicui. Gaudau ku, nutweriu.
    • Okowáć kogo, Impingere, indere, inijcere alicui cõpedes, catenas, &c. Apkalu lynciugays.
    • ouzdać, Frenare, iniicere frenos equis, Iźaboiu.
    • Poſwárzyć drugich, Contentionem iniicio, rixas excito, &c. pawaydinu, barni darau.
    • Stráſzę kogo, Terreo, territo, metum inijcio, facio. Baydau bayſinu.
    • Wrzucam, wćiſkam. Inijcio, conijcio. Imetu.
    • Wſypuię, Infundo, iniicio. Imberiu.
    • wtrącam, Intrudo, detrudo, iniicio. Iſtumiu.
    • záproſzyć, aut zápruſzyć oczy, Puluerem inijcere in oculum. aźukreſt akis.
  • Jokantas 1936
    • in-icio, iēcī, iectum 3 (senov. fut. iniexit P) [iacio]
      1)
      a) įmesti, įdėti, įleisti semen, lapides, manum foculo L; milites in naves; ignes (sc. in domum); ignem tectis, faces castris; tela alicui arba in aliquem; *sese medium periturus in agnem iniecit; *se morti.
      b) trop. įkvėpti, sukelti, priduoti alicui spem; quantum terroris iniecit; timorem bonis; scrupulum, admirationem N; ira deorum iis iniecit amentiam; studium pugnandi exercitui; iniectus a me tumultus civitati; kalboje: įterpti, paminėti, tarp ko kita pastebėti aliquid in sermone; alicui nomen alicuius; *mentio inicitur de aliqua re; absol. quia nuper iniecit.
      2)
      a) užmesti, uždėti eo super tigna iniciunt; pallium in aliquem P užmesti apsiaustą; stramentis pellem N; catenas, frenos alicui; *bracchia collo ap(si)kabinti.
      b) alicui manum uždėti ranką ant ko:
      α) sustabdyti mihi veritas manum iniecit.
      β) savavališkai, be teismo sprendimo, paimti ką kaipo nuosavybę, pagrobti, pasisavinti virgini minister decemviri manum iniecit L; *manum Parcae iniecere; *in iura; trop. *quieti alicuius.
      γ) traukti ką į teismą.
  • Kuzavinis 2007
    • injic|io, ere; jēcī, jectum vt [1. in + jacio]
      1. įmèsti, įdė́ti, įléisti; sodìnti; ~ere aliquid flammae Q įmèsti ką̃ į̃ liẽpsną; sē ~ere in hostēs C mèstis į̃ príešus; ~ere mīlitēs in nāvēs Cs sodìnti kareiviùs į̃ laivùs;
      2. prk.
      1) įkvė̃pti, (su)kélti; ~ere alicuī timōrem C sukélti kám báimę; ~ere suspiciōnem N kélti įtarìmą;
      2) įter̃pti (į kalbą), paminė́ti (nōmen alicūjus C); užsimiñti; mentiōnem dē aliquā rē ~ere H užsimiñti apiẽ ką̃;
      3. užmèsti, uždė́ti; ~ere pallium in aliquem Pl užmèsti añt kõ apsiaũstą; ~ere bracchia collō O ap(si)kabìnti rañkomis kãklą; ~ere alicuī manum Se uždė́ti rañką añt kõ;
      4. sulaikýti, sustabdýti; mihi vēritās ipsa manum injēcit C patì tiesà manè sustãbdė;
      5. pagróbti, pasisãvinti L, Se;
      6. prk. sutrikdýti; ~ere manum quiētī alicūjus PJ sutrikdýti kienõ ramýbę;
      7. tráukti į̃ teĩsmą; ~ere alicuī manum Pl tráukti ką̃ tiesõn