Lotyniškas antraštinis žodis
Tekstas žodyno straipsniuose
  • īnsīgn|is, e
  • Būdvardis, 3 linksniuotė (taisyklingas būdv. tipas), 2 galūnių. Skiemenys: LLB (3)
  • Sirvydas 1642
    • Doyrzę, dobrze widzę. Cerno acutè, inſignẽ & illuſtrem habeo viſum. Nuregiu, regiu świeśiey.
    • Kánonia, Dignitas Eccleſiaſtica ſolis nobilitate vel doctrinâ inſignioribus Sacerdotibus acceſſa, vulgo canonicatus. Kánoni-a.
    • znáczny, Inſignis, notabilis, luculentus. źimus.
    • znákomity, Notabilis, conſpicuus, inſignis. źimus, ayſzkus.
  • Jokantas 1936
    • īnsīgnis, e (adv. -iter) su comp. [signum]
      a) pažymėtas kokiu nors ženklu, žymus, krintąs į akis, įstabus vestis L; insignis tenui fronte puella siaura kakta; *crinibus insignis Phoebus gražiaplaukis; i. ad deformitatem nuostabiai bjaurus; †debilitate corporis; insignius ornari.
      b) trop. žymus, pasižymįs, garsus, žinomas (kaip gera, taip ir bloga prasme) virtus Scipionis, audacia, calamitas L; annus incendio ingenti i. L; *Apolline Delphi insignes; homo omnibus notis turpitudinis insignis įženklintas; homo insigni magnitudine animi; *in armis, ad laudem; *insignes ab arte viri.
  • Kuzavinis 2007
    • īnsīgn|is, e adj. [1. in + sīgnum] (comp. ~ior L, sup. ~issimus Ter)
      1. ženklùs, žymùs, ryškùs, kriñtantis į̃ akìs (fōrmā V);
      2. nuostabùs, puošnùs (vestis L);
      3. prk.
      1) nepàprastas (virtūs juvenis C); crīnibus ~is Phoebus O gražiaplaũkis Fèbas;
      2) pasižymė́jęs, garsùs, įžymùs, žìnomas (homo C)