jocus

joc|us, ī m
Daiktavardis, 2 linksniuotė (taisyklinga), vyriškoji, bendrinis. Skiemenys: BB (2)

Sirvydas 1642
- Bez źártu, poprawdźie, bez kunſztu, odpráwdy. Seriò, extra iocum, remoto ioco. Be iuoko.
- Bez źártu, poprawdźie, bez kunſztu, odpráwdy. Seriò, extra iocum, remoto ioco. Be iuoko.
- odſzydźić, Ridiculum ridiculo eludere, iocum pro ioco redde[r]e. Iuoku aźu iuoku atduot.
- odſzydźić, Ridiculum ridiculo eludere, iocum pro ioco redde[r]e. Iuoku aźu iuoku atduot.
- Odźártować, Ludum ludo, iocum ioco viciſſim reddo. Iuoku iuoku atduomi.
- Odźártować, Ludum ludo, iocum ioco viciſſim reddo. Iuoku iuoku atduomi.
- podrzeźniam komu, Sermonem aut mores alicuius per iocum imitor. pamemi.
- ſmiechem, Ioco dicere, facere Iuoku.
- ſzyderſki, Scurrilis iocus, deriſorius. ſzutingas, apiuokingas.
- źart, źártowánie, Iocatio, ludus, iocus. Iuokas.
- zártem, Ioco, ioculariter. Iuoku.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- iocus, ī m (nom. pl. ioca n ir ioci m)
  1) juokas, juokavimas ioca atque seria agere S; i. et facetiae; *iocum movere S; per iocum; *neu sis iocus būti ant juoko; extra iocum arba remoto ioco juokus į šalį; ne ioco quidem mentiri N.
  
  2) trop.
  
  a) žaidimas, laiko praleidimas ut ad ludum et iocum facti esse videamur.
  
  b) mažmožis, vaikų žaislas.
  
  3) *Iocus, ī m juokavimo dievaitis.

Kuzavinis 2007
- joc|us, ī m
  1. juõkas; ~um movēre S sukélti juõką; ~ōs dare alicuī H dúoti kám prógą pasijuõkti; ~ō Pl (per ~um C) juokaĩs; extrā ~um C bè juokų̃; ~ī causā C dė̃l juõko; remōtō ~ō C juokùs į̃ šãlį; omissīs ~īs PJ nè juokaĩs; sed dē ~ō satis est C ganà juokų̃; ◊ ~us castrēnsis Su humorìstinė kareĩvių dainà;
  
  2. pajuokõs objèktas Ph etc.;
  
  3. pókštas, išdáiga Ct;
  
  4. prk. pramogà, pasilìnksminimas; žaidìmas, žaidỹnės O